Popiežius Benediktas XVI pakeitė kai kurias Popiežiaus rinkimų normas
Kardinolų kolegija galės paankstini Popiežiaus rinkimus, jei nustatys, kad į Romą
atvyko visi kardinolai, privalantys dalyvauti sekančio popiežiaus rinkimuose. Tai
nustatė popiežius Benediktas XVI naujame Apaštališkajame laiške, kuriuo pakeitė kai
kurias Popiežiaus rinkimus liečiančias normas.
Pakeitimai paskelbti Apaštališkajame
laiške motu proprio forma „Normas nonnullas“, kurį popiežius Benediktas XVI pasirašė
šių metų vasario 22 dieną, Apaštalo Šv. Petro Sosto Šventės dieną. Apaštališkasis
laiškas buvo pristatytas pirmadienį Vatikane akredituotiems žiniasklaidos atstovams.
Jiems popiežiaus Apaštališkąjį laišką perskaitė ir pakomentavo Bažnyčios Vicekamerlengas
arkivyskupas Pier Luigi Celata.
Apaštališkojo laiško įvade popiežius Benediktas
XVI priminė, kad jis pats jau kartą 2007 metais paskelbtame Apašališkajame laiške
visai panaikino Apaštališkosios konstitucijos „Universi Dominici Gregis“ dėl Apaštalų
sosto vakansijos ir Popiežiaus rinkimų 75 straipsnį. Tą kartą Benediktas XVI atkūrė
tradicinę normą, pagal kurią galiojantiems popiežiaus rinkimams visuomet reikia dviejų
trečdalių konklavoje dalyvaujančių kardinolų elektorių balsų daugumos.
Naujus
pakeitimus popiežius paskelbė siekdamas užtikinti, kad Popiežiaus rinkimai vyktų sklandžiai
ir kad galiojančios taisyklės būtų kuo aiškiau suprantamos ir įgyvendintos. Todėl
popiežius iš dalies arba visai pakeitė 15 iš 92 straipsnių, papildydamas savo pirmtako
Jono Pauliaus II 1996 metais paskelbtą Apaštališkąją konstituciją „Universi Dominici
Gregis“ ir savo paties 2007 metais įvestus pakeitimus, kurie buvo paskelbti Apaštališkajame
laiške motu proprio forma „De aliquibus mutationibus in normis de electione Romani
Pontificis“.
Bene ryškiausias ir dabartiniu laikotarpiu tam tikrais atžvilgiais
aktualiausias pakeitimas yra dėl Konklavos datos nustatymo. Apie tai kalbama Apaštališkosios
konstitucijos „Universi Dominici Gregis“ 37 straipsnyje. Popiežius Apaštališkajame
laiške „Normas nonnullas“ įsakė kardinolams, kad nuo momento, kai Apaštalų Sostas
bus teisėtai laisvas, penkiolika dienų palauktų nesančiųjų prieš pradedant Konklavą.
Tačiau drauge suteikė Kardinolų kolegijai galimybę, jai nustačius, kad visi kardinolai
elektoriai yra susirinkę, ankščiau laiko pradėti Konklavą. Šiame konstitucijos straipsnyje
taip pat suteikta galimybė, tik esant labai rimtoms priežastims, atidėti rinkimų pradžią
dar kelias dienas. Tačiau praėjus daugiausiai dvidešimčiai dienų nuo Sosto Vakansijos
pražios, visi susirinkę kardinolai elektoriai yra įpareigoti pradėti rinkimus.
Įvesta
pataisa išsklaidė visas abejones dėl kardinolų teisės paankstini Popiežiaus rinkimus
po vasario 28 dieną 20 val. prasidėsiančios Sosto Vakancijos. Kardinolų kolegija tai
galės nuspręsti, tačiau tik tuo atveju, jei į Romą jau bus atvykę visi rinkimų teisę
turintys kardinolai. Dabartiniu metu yra 118 kardinolų elektorių.
Sprendimą
dėl Konklavos datos Kardinolų kongregacija galės priimti po vasario 28 dienos, viename
iš pirmųjų posėdžių, kurie prasidėjus Sosto Vakansijai vyks kasdien. Jei Kardinolų
kongregacija jau kovo 1 ar 2 dieną spręs Konklavos pradžia datą ir jei nuspręs, kad
jau susirinkę visi Popiežiaus elektoriai, tada galimas daiktas, kad Kardinolų kongregacija
nuspręs paankstinti Konklavos pradžios datą. Be konklavos datos nustatymo kardinolai
jau pirmosiose Kardinolų kongregacijose turės nuveikti daug kitų dalykų, pavyzdžiui:
susipažinti su Sosto Vakansijos ir Popiežiaus rinkimų taisyklių Apaštališkąja konstitucija
ir aptarti galimus neaiškumus, paskui turės prisiekti ištikimai vykdyti Apaštališkosios
konstitucijos normas, kaip ir laikytis popiežiaus rinkimų paslapties, duoti eigą kitiems
su popiežiaus rinkimais susijusiems klausimams dėl kardinolų elektorių apgyvendinimo
Vatikane rinkimų laikotarpiui ir Siksto koplyčios parengimo rinkimams. Vienoje iš
pirmųjų Kardinolų kongregacijų bus nurodyta sunaikinti Popiežiaus Benedikto XVI Žvejo
žiedą ir švininį Pontifikato antspaudą, kuris dedamas ant Apaštališkųjų laiškų ir
kitų Popiežiaus dokumentų. Tik po šių ir kitų skubių klausimų sprendimo Kardinolų
kongregacija nuspręs dėl Apaštališkosios konstitucijos „Universi Dominici Gregis“
37 straipsnio: kada pradėti Popiežiaus rinkimus.
Apaštališkoji konstitucija
paveda Bažnyčios Kamerlengo pareigas einančiam kardinolui ir jo pagalbininkams atidžiai
prižiūrėti, kad niekaip nebūtų pažeistas popiežiaus rinkimų Siksto koplyčioje uždarumas,
tiek prieš rinkimus, tiek jiems pasibaigus. Siekiant tai užtikrinti, samdomi komunikacijų
ekspertai, kad patikrintų ar nėra rikimų patalpose slaptos pasiklausymo arba vaizdo
ir garso perdavimo įrangos. Samdomi ekspertai irgi yra saistomi slaptumo priesaikos.
Apaštališkoji konstitucija už paslapties išdavimą numatydavo griežtas bausmes, kurias
skirtų būsimas Popiežius. Dabar Benediktas XVI nurodė, kad nusižengimo atveju jo autoriai
patys savaime užsitrauks ekskomunikos bausmę „latae sententiae“, t.y. automatiškai.
Ta pačią bausmę Apaštališkoji konstitucija numato ir visiems, kurie, būdami pagal
pareigas susiję su Konklavos eiga, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeistų popiežiaus
rinkimų paslaptį. Ją saugoti „graviter onerata coscientia“ privalo taip pat ir kardinolai.
Didžioji dauguma Benedikto XVI Popiežiaus rinkimų taisyklėse įvestų pakeitimų
yra mažiau svarbūs, pavyzdžiui: ligi šiol buvo numatyti du Konklavos liturginių apeigų
patarnautojai, dabar jų bus aštuoni. Ankščiau pastariesiems tekdavo būti priesaikos,
kurią ir patys privalo duoti, liudytojais, dabar priesaikos liudytojais bus šiam tikslui
paskirti protonotarai. Patikslintos ir Vicekamerlengo pareigos. Konstitucijoje buvo
pažymėta, kad prieš prasidedant Konklavai šv. Mišias už Popiežiaus išrinkimą privalo
koncelebruoti visi kardinolai elektoriai. Dabar Benediktas XVI Apaštališkajame laiške
nurodė, kad koncelebruoti gali visi kardinolai. Pagal šią pataisą, Mišioms už Popiežiaus
išrinkimą galės vadovauti Kardinolų kolegijos dekanas Angelo Sodano, kuris nėra elektorius.
(Vatikano radijas)