2013-02-25 19:16:50

Popiežius Benediktas XVI pakeitė kai kurias Popiežiaus rinkimų normas


Kardinolų kolegija galės paankstini Popiežiaus rinkimus, jei nustatys, kad į Romą atvyko visi kardinolai, privalantys dalyvauti sekančio popiežiaus rinkimuose. Tai nustatė popiežius Benediktas XVI naujame Apaštališkajame laiške, kuriuo pakeitė kai kurias Popiežiaus rinkimus liečiančias normas.

Pakeitimai paskelbti Apaštališkajame laiške motu proprio forma „Normas nonnullas“, kurį popiežius Benediktas XVI pasirašė šių metų vasario 22 dieną, Apaštalo Šv. Petro Sosto Šventės dieną. Apaštališkasis laiškas buvo pristatytas pirmadienį Vatikane akredituotiems žiniasklaidos atstovams. Jiems popiežiaus Apaštališkąjį laišką perskaitė ir pakomentavo Bažnyčios Vicekamerlengas arkivyskupas Pier Luigi Celata.

Apaštališkojo laiško įvade popiežius Benediktas XVI priminė, kad jis pats jau kartą 2007 metais paskelbtame Apašališkajame laiške visai panaikino Apaštališkosios konstitucijos „Universi Dominici Gregis“ dėl Apaštalų sosto vakansijos ir Popiežiaus rinkimų 75 straipsnį. Tą kartą Benediktas XVI atkūrė tradicinę normą, pagal kurią galiojantiems popiežiaus rinkimams visuomet reikia dviejų trečdalių konklavoje dalyvaujančių kardinolų elektorių balsų daugumos.

Naujus pakeitimus popiežius paskelbė siekdamas užtikinti, kad Popiežiaus rinkimai vyktų sklandžiai ir kad galiojančios taisyklės būtų kuo aiškiau suprantamos ir įgyvendintos. Todėl popiežius iš dalies arba visai pakeitė 15 iš 92 straipsnių, papildydamas savo pirmtako Jono Pauliaus II 1996 metais paskelbtą Apaštališkąją konstituciją „Universi Dominici Gregis“ ir savo paties 2007 metais įvestus pakeitimus, kurie buvo paskelbti Apaštališkajame laiške motu proprio forma „De aliquibus mutationibus in normis de electione Romani Pontificis“.

Bene ryškiausias ir dabartiniu laikotarpiu tam tikrais atžvilgiais aktualiausias pakeitimas yra dėl Konklavos datos nustatymo. Apie tai kalbama Apaštališkosios konstitucijos „Universi Dominici Gregis“ 37 straipsnyje. Popiežius Apaštališkajame laiške „Normas nonnullas“ įsakė kardinolams, kad nuo momento, kai Apaštalų Sostas bus teisėtai laisvas, penkiolika dienų palauktų nesančiųjų prieš pradedant Konklavą. Tačiau drauge suteikė Kardinolų kolegijai galimybę, jai nustačius, kad visi kardinolai elektoriai yra susirinkę, ankščiau laiko pradėti Konklavą. Šiame konstitucijos straipsnyje taip pat suteikta galimybė, tik esant labai rimtoms priežastims, atidėti rinkimų pradžią dar kelias dienas. Tačiau praėjus daugiausiai dvidešimčiai dienų nuo Sosto Vakansijos pražios, visi susirinkę kardinolai elektoriai yra įpareigoti pradėti rinkimus.

Įvesta pataisa išsklaidė visas abejones dėl kardinolų teisės paankstini Popiežiaus rinkimus po vasario 28 dieną 20 val. prasidėsiančios Sosto Vakancijos. Kardinolų kolegija tai galės nuspręsti, tačiau tik tuo atveju, jei į Romą jau bus atvykę visi rinkimų teisę turintys kardinolai. Dabartiniu metu yra 118 kardinolų elektorių.

Sprendimą dėl Konklavos datos Kardinolų kongregacija galės priimti po vasario 28 dienos, viename iš pirmųjų posėdžių, kurie prasidėjus Sosto Vakansijai vyks kasdien. Jei Kardinolų kongregacija jau kovo 1 ar 2 dieną spręs Konklavos pradžia datą ir jei nuspręs, kad jau susirinkę visi Popiežiaus elektoriai, tada galimas daiktas, kad Kardinolų kongregacija nuspręs paankstinti Konklavos pradžios datą. Be konklavos datos nustatymo kardinolai jau pirmosiose Kardinolų kongregacijose turės nuveikti daug kitų dalykų, pavyzdžiui: susipažinti su Sosto Vakansijos ir Popiežiaus rinkimų taisyklių Apaštališkąja konstitucija ir aptarti galimus neaiškumus, paskui turės prisiekti ištikimai vykdyti Apaštališkosios konstitucijos normas, kaip ir laikytis popiežiaus rinkimų paslapties, duoti eigą kitiems su popiežiaus rinkimais susijusiems klausimams dėl kardinolų elektorių apgyvendinimo Vatikane rinkimų laikotarpiui ir Siksto koplyčios parengimo rinkimams. Vienoje iš pirmųjų Kardinolų kongregacijų bus nurodyta sunaikinti Popiežiaus Benedikto XVI Žvejo žiedą ir švininį Pontifikato antspaudą, kuris dedamas ant Apaštališkųjų laiškų ir kitų Popiežiaus dokumentų. Tik po šių ir kitų skubių klausimų sprendimo Kardinolų kongregacija nuspręs dėl Apaštališkosios konstitucijos „Universi Dominici Gregis“ 37 straipsnio: kada pradėti Popiežiaus rinkimus.

Apaštališkoji konstitucija paveda Bažnyčios Kamerlengo pareigas einančiam kardinolui ir jo pagalbininkams atidžiai prižiūrėti, kad niekaip nebūtų pažeistas popiežiaus rinkimų Siksto koplyčioje uždarumas, tiek prieš rinkimus, tiek jiems pasibaigus. Siekiant tai užtikrinti, samdomi komunikacijų ekspertai, kad patikrintų ar nėra rikimų patalpose slaptos pasiklausymo arba vaizdo ir garso perdavimo įrangos. Samdomi ekspertai irgi yra saistomi slaptumo priesaikos. Apaštališkoji konstitucija už paslapties išdavimą numatydavo griežtas bausmes, kurias skirtų būsimas Popiežius. Dabar Benediktas XVI nurodė, kad nusižengimo atveju jo autoriai patys savaime užsitrauks ekskomunikos bausmę „latae sententiae“, t.y. automatiškai. Ta pačią bausmę Apaštališkoji konstitucija numato ir visiems, kurie, būdami pagal pareigas susiję su Konklavos eiga, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeistų popiežiaus rinkimų paslaptį. Ją saugoti „graviter onerata coscientia“ privalo taip pat ir kardinolai.

Didžioji dauguma Benedikto XVI Popiežiaus rinkimų taisyklėse įvestų pakeitimų yra mažiau svarbūs, pavyzdžiui: ligi šiol buvo numatyti du Konklavos liturginių apeigų patarnautojai, dabar jų bus aštuoni. Ankščiau pastariesiems tekdavo būti priesaikos, kurią ir patys privalo duoti, liudytojais, dabar priesaikos liudytojais bus šiam tikslui paskirti protonotarai. Patikslintos ir Vicekamerlengo pareigos. Konstitucijoje buvo pažymėta, kad prieš prasidedant Konklavai šv. Mišias už Popiežiaus išrinkimą privalo koncelebruoti visi kardinolai elektoriai. Dabar Benediktas XVI Apaštališkajame laiške nurodė, kad koncelebruoti gali visi kardinolai. Pagal šią pataisą, Mišioms už Popiežiaus išrinkimą galės vadovauti Kardinolų kolegijos dekanas Angelo Sodano, kuris nėra elektorius. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.