Šiemet švenčiamos Žemaitijos christianizacijos pradžios 600 metų sukakties ir visoje
Bažnyčioje minimų Tikėjimo metų proga, šiomis dienos Romoje lankosi didelė žemaičių
piligrimų grupė, daugiau kaip šeši šimtai žmonių. Jubiliejinės piligrimystės programoje
– malda Romos didžiosios bazilikose, katakombose, taip pat Romos Švenčiausiojo Jėzaus
vardo bažnyčioje, kurioje saugomos prie Žemaitijos christianizacijos daug prisidėjusių
jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos relikvijos ir kurioje taip pat palaidotas pirmasis
Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila.
Iki trečiadienio, kovo 6 d. truksianti
žemaičių piligrimystė, iškilmingai pradėta sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotomis
Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus
į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, Telšių vysk. Jonas
Boruta ir jo pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino
Šv. Petro bazilikos arkikunigas kard. Angelo Comastri.
Kard. Audrys Juozas
Bačkis homilijoje sakė, kad žemaičių piligrimystė, dvasinė kelionė kartu su Bažnyčia
prasidėjo prieš šešis šimtmečius. Homilijoje paminėti svarbiausi Žemaitijos krikščioniškosios
istorijos etapai. Sparti katalikų tikėjimo plėtra, prie kurios prisidėjo jau greit
po evangelizavimo pradžios žemaičių krašte įsikūrusio vienuolijos. Čia atskirai paminėti
Kretingos pranciškonai. Homilijoje priminti ir sunkūs carinės Rusijos priespaudos
bei dar neseni sovietų laikai, o taip pat to meto kankinių liudijimas. Kardinolas
priminė Telšių vyskupą kankinį Vincentą Borisevičių.
Žemaičių jubiliejinė piligrimystė
vyksta Tikėjimo metais, kuriais popiežius Benediktas pakvietė visą Bažnyčią atnaujini
ir pagilti savo tikėjimą. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis paminėjo dvi svarbiausias
tikėjimo gaivinimo ir brandinimo plotmes, du židinius – parapiją ir šeimą.
Galiausiai
homilijoje užsiminta ir apie tai, kad jau nuo seno savo jubiliejinę piligrimystę planavę
žemaičiai, atvyko į Romą tokiu ypatingu metu, kai nėra popiežiaus. Kviesdamas melstis
už pasitraukusį popiežių ir už jo įpėdinį, kardinolas pacitavo dalį Benedikto XVI
atsisveikinimo kalbos, pasakytos praėjusį trečiadienį per paskutinę jo pontifikato
bendrąją audienciją:
„Švenčiame Tikėjimo metus, kuriuos paskelbiau siekdamas
sustiprinti tikėjimą į Dievą dabartiniame kontekste, kuriame tikėjimas vis labiau
nustumiamas į antrąjį planą. Raginu visus atnaujinti tvirtą pasitikėjimą Viešpačiu,
būti kaip vaikai Dievo rankose, tikint, kad šios rankos visada mus palaiko, kad jų
dėka mes galime kasdien keliauti net ir per sunkumus. Norėčiau, kad kiekvienas jaustųsi
mylimas Dievo, kuris dėl mūsų atidavė savo Sūnų ir parodė mums savo begalinę meilę.
Norėčiau, kad kiekvienas džiaugtųsi, jog yra krikščionis. Vienoje gražioje maldoje,
skirtoje kalbėti rytais, sakoma: „Garbinu Tave, mano Dievo, ir myliu Tave iš visos
širdies. Dėkoju, kad mane sukūrei ir padarei krikščioniu...“ Taip, džiaukimės tikėjimo
dovana. Šio brangaus gėrio nieks negali iš mūsų atimti. Kiekvieną dieną dėkokime už
tai Viešpačiui malda ir nuosekliu krikščionišku gyvenimu. Dievas mus myli, bet jis
laukia, kad ir mes jį mylėtume!“.
Galiausiai, prieš palaiminimą, kardinolas
Audrys Juozas Bačkis dar priminė, kad prieš daugiau kaip 25 metus – 1987 m. birželį
kartu su palaimintuoju Jonu Pauliumi II švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų,
tuometinei dar suvaržytai Lietuvos Bažnyčiai atstovavo ir kartu su visos Bažnyčios
ganytojais prie šv. Petro kapo meldėsi tuometis žemaičių ganytojas vyskupas Antanas
Vaičius.
Mišių pabaigoje žodį taręs Telšių vyskupas Jonas Boruta ragino į Romą
atvykusius žemaičius šiomis dienomis pagilinti ryšius su Visuotine Bažnyčia ir priminė
keletą svarbių su Lietuva susijusių Romos vietų. Be jau minėtos Romos Jėzuitų bažnyčios,
vyskupas paminėjo Šv. Stanislovo bažnyčią, kurios viename šoninių altorių kabo su
Lietuva susijusio tapytojo Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtas paveikslas, vaizduojantis
šv. Kazimierą. Romos katedroje, Laterano Šv. Jono bazilikoje, palaidotas popiežius
Martynas V. Šis popiežius, išrinktas Konstancos visuotiniame susirinkime, patvirtino
Susirinkimo sprendimu įkurtą Medininkų vyskupiją ir pirmąjį jos vyskupą Motiejų.
Svarbiausias
žemaičių jubiliejinė piligrimystės momentas bus Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginės
šventės Mišios, pirmadienio rytą aukojamos Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje.
Antradienį kovo 5 d. žemaičiai piligrimai lankys katakombas. Trečiadienį, kovo 6 d.
jubiliejinės piligrimystės programoje numatytos Mišios prie tautų apaštalo šv. Pauliaus
kapo, jam dedikuotoje bazilikoje už senosios Romos sienų. (Vatikano radijas)