2013-03-03 13:10:16

Žemaičių krikšto jubiliejus Romoje


Šiemet švenčiamos Žemaitijos christianizacijos pradžios 600 metų sukakties ir visoje Bažnyčioje minimų Tikėjimo metų proga, šiomis dienos Romoje lankosi didelė žemaičių piligrimų grupė, daugiau kaip šeši šimtai žmonių. Jubiliejinės piligrimystės programoje – malda Romos didžiosios bazilikose, katakombose, taip pat Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje saugomos prie Žemaitijos christianizacijos daug prisidėjusių jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos relikvijos ir kurioje taip pat palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila.

Iki trečiadienio, kovo 6 d. truksianti žemaičių piligrimystė, iškilmingai pradėta sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotomis Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, Telšių vysk. Jonas Boruta ir jo pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino Šv. Petro bazilikos arkikunigas kard. Angelo Comastri.

Kard. Audrys Juozas Bačkis homilijoje sakė, kad žemaičių piligrimystė, dvasinė kelionė kartu su Bažnyčia prasidėjo prieš šešis šimtmečius. Homilijoje paminėti svarbiausi Žemaitijos krikščioniškosios istorijos etapai. Sparti katalikų tikėjimo plėtra, prie kurios prisidėjo jau greit po evangelizavimo pradžios žemaičių krašte įsikūrusio vienuolijos. Čia atskirai paminėti Kretingos pranciškonai. Homilijoje priminti ir sunkūs carinės Rusijos priespaudos bei dar neseni sovietų laikai, o taip pat to meto kankinių liudijimas. Kardinolas priminė Telšių vyskupą kankinį Vincentą Borisevičių.

Žemaičių jubiliejinė piligrimystė vyksta Tikėjimo metais, kuriais popiežius Benediktas pakvietė visą Bažnyčią atnaujini ir pagilti savo tikėjimą. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis paminėjo dvi svarbiausias tikėjimo gaivinimo ir brandinimo plotmes, du židinius – parapiją ir šeimą.

Galiausiai homilijoje užsiminta ir apie tai, kad jau nuo seno savo jubiliejinę piligrimystę planavę žemaičiai, atvyko į Romą tokiu ypatingu metu, kai nėra popiežiaus. Kviesdamas melstis už pasitraukusį popiežių ir už jo įpėdinį, kardinolas pacitavo dalį Benedikto XVI atsisveikinimo kalbos, pasakytos praėjusį trečiadienį per paskutinę jo pontifikato bendrąją audienciją:

„Švenčiame Tikėjimo metus, kuriuos paskelbiau siekdamas sustiprinti tikėjimą į Dievą dabartiniame kontekste, kuriame tikėjimas vis labiau nustumiamas į antrąjį planą. Raginu visus atnaujinti tvirtą pasitikėjimą Viešpačiu, būti kaip vaikai Dievo rankose, tikint, kad šios rankos visada mus palaiko, kad jų dėka mes galime kasdien keliauti net ir per sunkumus. Norėčiau, kad kiekvienas jaustųsi mylimas Dievo, kuris dėl mūsų atidavė savo Sūnų ir parodė mums savo begalinę meilę. Norėčiau, kad kiekvienas džiaugtųsi, jog yra krikščionis. Vienoje gražioje maldoje, skirtoje kalbėti rytais, sakoma: „Garbinu Tave, mano Dievo, ir myliu Tave iš visos širdies. Dėkoju, kad mane sukūrei ir padarei krikščioniu...“ Taip, džiaukimės tikėjimo dovana. Šio brangaus gėrio nieks negali iš mūsų atimti. Kiekvieną dieną dėkokime už tai Viešpačiui malda ir nuosekliu krikščionišku gyvenimu. Dievas mus myli, bet jis laukia, kad ir mes jį mylėtume!“.

Galiausiai, prieš palaiminimą, kardinolas Audrys Juozas Bačkis dar priminė, kad prieš daugiau kaip 25 metus – 1987 m. birželį kartu su palaimintuoju Jonu Pauliumi II švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, tuometinei dar suvaržytai Lietuvos Bažnyčiai atstovavo ir kartu su visos Bažnyčios ganytojais prie šv. Petro kapo meldėsi tuometis žemaičių ganytojas vyskupas Antanas Vaičius.

Mišių pabaigoje žodį taręs Telšių vyskupas Jonas Boruta ragino į Romą atvykusius žemaičius šiomis dienomis pagilinti ryšius su Visuotine Bažnyčia ir priminė keletą svarbių su Lietuva susijusių Romos vietų. Be jau minėtos Romos Jėzuitų bažnyčios, vyskupas paminėjo Šv. Stanislovo bažnyčią, kurios viename šoninių altorių kabo su Lietuva susijusio tapytojo Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtas paveikslas, vaizduojantis šv. Kazimierą. Romos katedroje, Laterano Šv. Jono bazilikoje, palaidotas popiežius Martynas V. Šis popiežius, išrinktas Konstancos visuotiniame susirinkime, patvirtino Susirinkimo sprendimu įkurtą Medininkų vyskupiją ir pirmąjį jos vyskupą Motiejų.

Svarbiausias žemaičių jubiliejinė piligrimystės momentas bus Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginės šventės Mišios, pirmadienio rytą aukojamos Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje. Antradienį kovo 5 d. žemaičiai piligrimai lankys katakombas. Trečiadienį, kovo 6 d. jubiliejinės piligrimystės programoje numatytos Mišios prie tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo, jam dedikuotoje bazilikoje už senosios Romos sienų. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.