Vienas iš pirmųjų popiežiaus Pranciškaus gestų – skambutis popiežiui emeritui

Trečiadienio vakare t. Federico Lombardi SJ, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius, susitiko su žurnalistais aptarti argentiniečių kardinolo Jorge Mario Bergoglio, iki tol Buenos Aires arkivyskupo išrinkimo 266-uoju Romos vyskupu, visos katalikų Bažnyčios ganytoju, pasirinkusiu Pranciškaus vardą.

Kaip jau išvardinta spaudoje, tai pirmasis jėzuitas apaštalo Petro soste ir pirmasis amerikietis; popiežius neeuropietis po 12 amžių pertraukos, po VIII amžiuje popiežiavusio Grigaliaus III, kuris buvo kilęs iš Sirijos. Iki popiežiaus Pranciškaus pirmuosiuose amžiuose Romos vyskupais buvo 11 neeuropiečių, 8 iš Azijos ir trys iš Afrikos. Tai pirmasis popiežius, pasirinkęs Pranciškaus vardą.

Entuziazmo ir tuo pat sumaišties dar kupinoje nuotaikoje t. Lombardi pranešė apie pirmuosius numatomus popiežiaus Pranciškaus žingsnius ateinančiomis dienomis. Netrukus po išrinkimo popiežius susitiko su Valstybės sekretoriaus pavaduotoju, Santykių su valstybėmis sekretoriumi ir Popiežiškųjų namų prefektu, kad šie susitikimai jau būtų pradėti rengti.

Naujasis popiežius, - patvirtino t. Lombardi, - jau kalbėjo telefonu su popiežiumi Benediktu, šiuo metu Castelgandolfe, jį pasveikino ir susitiks su juo ateinančiomis dienomis.

T. Lombardi pripažino, kad popiežiaus Pranciškaus asmuo jam kol kas nedaug pažįstamas. Tačiau jiems abiems esant jėzuitais, abu dalinasi jėzuitų dvasingumu, kuriame ypatingai pabrėžiamas tarnavimas Bažnyčiai, tarnavimo dvasingumas.

Manau, kad t. Bergoglio, - sakė jis, - savo išrinkime pajautė kvietimą tarnauti Bažnyčiai, kurio turbūt, panašiai kaip ir Benediktas XVI yra sakęs ne kartą, nesitikėjo. Tai kvietimas tarnystei, kurį jis priėmė manydamas, kad jo pareiga yra tarnauti Bažnyčiai su paprastumu, kurį jau išvydome, ir didelio universalumo nuostata. Tai yra gražus ir charakteringas jėzuitų dvasingumo požymis: žvilgsnis į visuotinę Bažnyčią ir visuotinės Bažnyčios poreikius. Šv. Ignacas mus išmokė žvelgti tokiu pat plačiu, kaip pasaulis žvilgsniu, atidžiu uždaviniams ir poreikiams pasaulio, kuriame gyvename; tikėjimo ir teisingumo tarnystės suvokimo kaip didžiausios dovanos, kurią galime įteikti savo amžininkams.

Man atrodo, - tęsė t. Lombardi, - kad jėzuitų dvasingumas yra tinkamas visuotinės Bažnyčios tarnystei. Tačiau niekad savęs nelaikėme geresniais už kitus ir šia prasme man malonu, kad (popiežius) pasirinko vardą Pranciškaus, didelio Evangelijos liudytojo; matome, kad šis dvasingumas, taip pat ir vienuolinis, kuris nori gyventi Evangelijos vertybėmis, yra natūraliai dalijamasis ir su kitais. Teikiu daug reikšmės Pranciškaus vardo pasirinkimui, tai labai gražu...Nepasirinko Ignaco vardo, pasirinko Pranciškaus vardą: tuo norima pasakyti, kad esame čia, kad tarnautume Bažnyčioje, surinkdami visas dovanas, visas charizmas, kurias Viešpats dovanoja Bažnyčios statybai ir Evangelijos skelbimui. (Vatikano radijas)