Kodėl Romos vyskupas pasirinko Pranciškaus vardą?

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą audiencijoje priėmė kelis tūkstančius socialinių komunikacijų darbuotojų, kurie pastarosiomis dienomis ir savaitėmis informavo pasaulį apie Bažnyčiai svarbius įvykius, nuo Benedikto XVI nelaukto pareiškimo vasario 11 dieną iki dabar.

Po arkivyskupo Claudio Maria Celli, Popiežiškosios Socialinių komunikacijų tarybos pirmininko sveikinimo kalbos, popiežius Pranciškus kreipėsi į Pauliaus VI audiencijų salėje susirinkusius žurnalistus. Popiežius visiems dėkojo už pastarųjų dienų darbą, pareikalavusį labai daug pastangų, kad Bažnyčios istorijos įvykiai būtų pristatyti iš teisingesnės perspektyvos, tikėjimo šviesoje. Bažnyčia yra taip pat žmogiška ir istorinė institucija, tačiau neturi politinės prigimties. Jos prigimtis iš esmės yra dvasinė. Tai Dievo tauta, kuri žengia link Jėzaus Kristaus. Tik tai suprasdami galime pilnutinai suvokti tą, ką atlieka katalikų Bažnyčia, - sakė socialinių komunikacijų darbuotojams popiežius ir tęsė:

Kristus yra Bažnyčios Ganytojas, tačiau, kad būtų istorijoje, reikia žmogaus laisvės. Vienas iš jų buvo išrinktas, kad tarnautų Jo vikaru, Apaštalo Petro įpėdiniu, tačiau centre yra Kristus, o ne Petro įpėdinis. Kristus yra centras, pagrindas ir Bažnyčios širdis. Be jo, Petro ir Bažnyčios nebūtų ir negalėtų būti. Tai Kristus, kuris veda savo Bažnyčią. Šventoji Dvasia buvo pagrindinė veikėja, įkvėpusi Benedikto XVI apsisprendimą vardan Bažnyčios gerovės; taip pat Ji vedė kardinolus maldoje ir rinkimuose.

Jūsų darbą, - tęsė popiežius Pranciškus, šeštadienį kalbėdamas socialinių komunikacijų darbuotojams, - Bažnyčia didžiai vertina. Kaip kitos profesijos, ji reikalauja pasiruošimo, jautrumo ir patirties, tačiau jai ypač reikalingas ypatingas dėmesys tiesos, gėrio ir grožio atžvilgiu. Todėl esame labai artimi, nes Bažnyčia egzistuoja dėl to, kad perduotų suasmenintą Tiesą, Gėrį ir Grožį.

Popiežius, padėjęs į šalį kalbos tekstą su žurnalistais dalijosi išrinkimo Apaštalo Petro Įpėdiniu įspūdžiais.

„Kai kas nežinojo, kodėl Romos vyskupas pasirinko Pranciškaus vardą. Vieni prisiminė Pranciškų Ksaverą, arba Pranciškų Salezą, arba net Pranciškų Asyžietį. Aš jums papasakosiu, kaip tai įvyko. Per rinkimus sėdėjo šalia San Paolo arkivyskupas emeritas, kuris taip pat yra Kunigų kongregacijos prefektas emeritas, mano didelis, didelis draugas, kardinolas Claudio Hummes. Kai reikalas darėsi kiek pavojingesnis, jis mane ramino. O kai balsų skaičius pasiekė du trečdalius, prasidėjo įprastinis plojimas, nes buvo išrinktas popiežius. Jis mane apkabino, pabučiavo ir pasakė: „Nepamiršk vargšų!“. Tas žodis man įstrigo čia (Popiežius pirštu rodė į galvą): vargšai, vargšai. Tuoj pat po to, prisimindamas vargšus, pagalvojau apie Pranciškų Asyžietį. Paskui, kol toliau buvo skaičiuojami balsai, iki visų balsų, pagalvojau apie karus. Juk Pranciškus yra taikos žmogus. Šitaip mano širdyje atsirado Pranciškaus Asyžiečio vardas. Jis man yra vargšų žmogus, jis - taikos žmogus, žmogus, kuris myli ir saugoja kūriniją; dabartiniu metu ir mūsų santykis su kūrinija ne labai koks, ar ne taip? Tai vargšų žmogus, kuris suteikia mums taikos dvasią... Ach, kaip norėčiau, neturtingos Bažnyčios ir skirtos vargšams! Paskui, kai kas pajuokavo: „Turėtum vadintis Adrianu, nes Adrianas VI buvo reformatorius, juk reikia reformuoti...“. Kitas man pasakė: „Ne, ne, turėtum vadintis Klemensu“. „Ogi kodėl?“. „Klemensu XV: šitaip atsikeršytum Klemensui XIV, kuris uždraudė Jėzaus Draugiją!“ Bet tai tik juokai ...“, - kalbėjo popiežius Pranciškus dėkodamas ir laimindamas audiencijos dalyvius, jų šeimų narius ir visus pavesdamas Marijos, Evangelizavimo Žvaigždės globai.

Šventasis Tėvas Pranciškus pabaigoje ištarė kelis žodžius ispaniškai, paaiškino, kad jo palaiminimas audiencijos dalyviams bus tylus: „Daugelis nepriklauso katalikų Bažnyčiai, o kiti yra netikintys, todėl laiminu gerbdamas kiekvieno sąžinę, tačiau žinodamas, kad kiekvienas iš jūsų yra Dievai vaikas. Telaimina jus Dievas“. (Vatikano radijas)