Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Nepavarkime prašyti Dievo gailestingumo!
Milžiniška žmonių minia, užplūdusi šv. Petro aikštę, į ją vedančią Via della Conciliazione
ir dalinai gretimas gatves - daugiau nei 150 tūkst. maldininkų - dalyvavo pirmą kartą
popiežiaus Pranciškaus vadovautame tradiciniame sekmadienio vidudienio maldos
susitikime.
Broliai ir seserys. Laba diena, - kreipėsi į juos popiežius
Pranciškus. - Po pirmojo susitikimo praėjusį trečiadienį, šiandien vėl galiu visus
pasveikinti. Džiaugiuosi galėdamas tai padaryti sekmadienį, Viešpaties dieną. Labai
gražu ir svarbu, kad mes, krikščionys, susitinkame sekmadienį ir vieni kitus sveikiname,
kalbamės, kaip dabar šioje aikštėje, aikštėje, kuri žiniasklaidos priemonių dėka yra
tokio dydžio kaip visas pasaulis.
Šį penktąjį Gavėnios sekmadienį Evangelija
mums kalba apie moterį, sugautą svetimaujant, kurią Jėzus išgelbėja nuo pasmerkimo
mirčiai. Jėzaus laikysena daro įspūdį. Negirdime paniekos žodžių, negirdime pasmerkimo
žodžių, o vien tik meilės, gailestingumo žodžius, raginimą atsiversti. „Nė aš tavęs
nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Taip, broliai ir seserys, Dievo
veidas tai gailestingojo, visada kantraus Tėvo veidas, - sakė Popiežius. - Ar pagalvojote
apie Dievo gailestingumą, apie jo kantrumą kiekvienam iš mūsų? Toks yra jo gailestingumas.
Jis visada kantrus. Jis visada turi mums kantrybės, mus supranta, mūsų laukia, nevargsta
mums atleisti, jei tik mes sugebame pas jį sugrįžti su sugraudinta širdimi. „Didis
yra Dievo gailestingumas“, sako Psalmė.
Šiomis dienomis, - tęsė Šventasis Tėvas,
- turėjau progos skaityti vieno kardinolo knygą - kardinolo Kasperio, tikrai šaunaus,
gero teologo - apie gailestingumą. Man ta knyga labai pravertė. Tik nepamanykite,
kad dabar darau reklamą savo kardinolams. Taip nėra. Bet man ta knyga tikrai buvo
labai naudinga. Kardinolas Kasperis sakė, kad gailestingumas, šis žodis viską keičia.
Kad tai pat geriausias dalykas, kurį galime patirti. Jis pakeičia pasaulį. Gailestingumas
padaro pasaulį mažiau šaltą ir labiau teisingą. Turime gerai suprasti šį Dievo gailestingumą,
šį gailestingąjį Tėvą, kuris toks kantrus. Prisiminkime pranašą Izaiją, kuris tvirtina,
kad jei mūsų nuodėmės bus skaistaus raudonumo, Dievo meilė meilės dėka jos taps baltos
kaip sniegas. Nuostabus šis gailestingumas.
Popiežius papasakojo vieną epizodą
iš tų laikų, kai jam vos tapos vyskupu, 1992 m. į Argentinos sostinę atkeliavo Fatimos
Marija atvaizdas. Ligoniams skirtų Mišių metu būsimas popiežius klausė išpažinčių.
Pabaigoje priėjo prie jo senutė. Jis jos paklausė ar ir jinai nori atlikti išpažintį.
„Taip“ atsakė senutė. Tuomet būsimas popiežius jai pasakė: „bet juk jūs neturite nuodėmių“.
„Visi esame nusidėjėliai“, atsakė moteris, „Jei Viešpats mums neatleistų nuodėmių,
pasaulio nebūtų“.
Neužmirškime šių žodžių: Dievas niekada nepavargsta ir nepaliauja
mums atleisti, - kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį. - Tai mes pavargstame
prašyti jo atleidimo. Niekada nepavarkime! Niekada nepaliaukime! Jis yra mylintis
Tėvas, kuris visada atleidžia. Jo širdis kupina gailestingumo mums visiems! Prašykime,
kad mus užtartų Švenčiausioji Mergelė, kuri savo rankose laikė žmogumi tapusį Dievo
Gailestingumą.
Po vidudienio maldos, popiežius Pranciškus dar kartą sveikino
maldininkus: Dėkoju jums už priėmimą ir dėkoju už maldas. Prašau, melskitės už mane.
Dar kartą apkabinu Romos tikinčiuosius ir jus visus, kurie atvykote iš Italijos ir
viso pasaulio, taip pat ir tuos, kurie su mumis vienijasi telekomunikacijos priemonių
dėka. Pasirinkau Italijos globėjo šv. Pranciškaus Asyžiečio vardą ir tai sustiprina
mano dvasinį ryšį su šia šalimi, iš kurios, kaip žinote, yra kilusi mano šeima. Tačiau
Jėzus mus pakvietė būti naujos šeimos nariais – Jo Bažnyčios, Dievo šeimos, eiti kartu
jo Evangelijos keliu. Telaimina jus Viešpats ir tegloboja Švenčiausioji Mergelė, kad
niekada neužmirštumėt, jog Viešpats niekada nepavargs mums atleisti! Tai mes kartais
pavargstame prašyti atleidimo.