Popiežius Pranciškus ir Aparesida: Sielų išganymas - aukščiausias Bažnyčios įstatymas

Po Šventojo Tėvo Pranciškaus audiencijos Brazilijos prezidentei trečiadienį pasirodė daug tarptautinės žiniasklaidos, ypač Lotynų Amerikoje, pranešimų apie būsimą popiežius Pranciškaus kelionę į Rio de Žaneirą Pasaulinės Jaunimo Dienos proga liepos mėnesį. Todėl Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Lombardi tą patį trečiadienį patikslino, kad kol kas oficialiai popiežiaus kelionės nepatvirtintos. Šiuo metu yra tik oficialūs kvietimai. - Visos delegacijos, kurios šiomis dienomis galėjo susitikti su popiežiumi jį pakvietė, - pasakė Lombardi. Pavyzdžiui, anot Manilos ganytojo, kardinolo Gaudencio Rosaleso, galbūt Šventasis Tėvas lankysis Filipinuose 2016 metais, 51 Tarptautinio eucharistinio kongreso proga.

Brazilijos prezidentė Dilma Roussef privačios audiencijos metu pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Braziliją į Pasaulinę Jaunimo Dieną, panašiai Argentinos prezidentė Cristina Fernandez Kirchner pakvietė aplankyti savo tėvynę. Pasikeitus dovanomis, popiežius abiems moterims įteikė Aparesidos dokumentą, kuriuo Brazilijoje 2007 metais buvo užbaigta paskutinė Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos (CELAM) asamblėja ir dar paaiškino joms svarbiausius punktus, į kuriuos orientuojamas visas dokumentas.

Pažymėtina, jog būdamas kardinolu, popiežius Pranciškus buvo vienas iš pagrindinių Aparesidos dokumento autorių. Žemyno vyskupai būtent Buenos Aires arkivyskupą Bergoglio išrinko asamblėjos baigiamojo dokumento komisijos pirmininku. Šio dokumento gairėmis dabar vadovaujasi visos Lotynų Amerikos Bažnyčios. Jorge Mario Bergoglio, Buenos Aires arkivyskupas, Aparesidos žinios esmę aptarė viename pokalbyje italų spaudoje (30 Giorni) šiais žodžiais:

„Suvažiavimas Aparesidoje visiems ganytojams priminė, jog Evangelija skelbiama einant į žmones, jų ieškant, o ne sėdint kurijoje arba klebonijoje, kol žmonės ateis pas mus.

Aparesidos dokumentas trečiajame paragrafe nuo galo primena Apaštališkąjį paraginimą „Evangelii nuntiandi“ (1975), kuriame Pauliaus VI „apaštališkąją aistrą“ aptarė kaip „saldų ir gaivinantį evangelizavimo džiaugsmą“, tai yra „džiaugsmą skelbti Gerąją Naujieną, kurią apreiškė gailestingas Dievas“. (...) Jei Bažnyčia seka savo Viešpaties pėdomis, Ji išeina iš savęs, tai daro drąsiai, su gailestingumu: daugiau nebebūna užsidariusi savyje. Nes Viešpats pakeičia tuos, kurie Jam ištikimi, leidžia jiems pakelti žvilgsnį ir matyti daugiau nei tik save patį. Būtent tai yra „misija“, „liudijimas“.“

Minėtame pokalbyje pagrindinė tema buvo naujos ir tuo metu galimai kontroversiškos sielovadinės gairės Buenos Airėse dėl krikšto Sakramento teikimo. Tuometinis Argentinos Bažnyčios primas, dabar popiežius Pranciškus, atmetė bet kokius galimus priekaištus pažymėdamas, kad vyskupijos klebonai laikosi ganytojų nurodymų, kuriuos jie paskelbė vykdydami visas Kanonų Teisės Kodekso sąlygas, kaip pamatiniu kriterijumi vadovaudamiesi paskutiniu kanonu, t.y. „atsižvelgiant į sielų išganymą, kuris visuomet Bažnyčioje turi būti aukščiausias įstatymas“. (Vatikano radijas)