Pasaulinė autizmo diena

Balandžio 2 dieną buvo minima Pasaulinė autizmo diena, šiais metais beveik sutapusi su Velykų šventėmis. Šia proga į visus katalikus ir geros valios žmones kreipėsi Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas arkivyskupas Zygmunt Zimowski, kviesdamas parodyti dėmesį asmenims su autizmu ir jų šeimoms. Autizmas, vystymosi sutrikimas, lemia socialinių įgūdžių trūkumą.

Autizmas - šis žodis vis dar kelia baimę, nepaisant to, kad daugelyje kultūrų, kurios seniau atmesdavo neįgalumus, „skirtingai įgalūs“ asmenys jau priimami, jau išardyta daug nusistatymų jų ir jų tėvų atžvilgiu. Ką nors pavadinti autistu, rodos, automatiškai reiškia neigiamai įvertinti, tad ir nuosprendį atitolinti nuo visuomenės. Kita vertus, kartais su kitais nesugebantis veiksmingai bendrauti žmogus mums gali pasirodyti uždarytas „stiklo varpinėje“, neperžvelgiamame, tačiau nuostabiame vidiniame pasaulyje.

Toks dažnai pasitaikantis vaiko autisto supratimas, - rašo savo žinioje arkivyskupas Zimowski, - turi būti giliai peržiūrėtas. Kaip nuo pat pradžios moko ir visuotinai liudija Bažnyčia, Meilė turi nusverti socialinę stigmą, kuri izoliuoja ligonį arba verčia jį jaustis svetimkūniu. Vienišumas yra dažnas modernioje visuomenėje, tačiau dar labiau pasireiškia modernioje medicinoje, kuri tokia tobula savo techniškume, tačiau vis labiau prarandi tą jausminę dimensiją, kuri, priešingai, turėtų būti kiekvienos terapijos kokybinis veiksnys.

Priešais problemas ir sunkumus, kuriuos sutinka šie vaikai ir jų tėvai, Bažnyčia su nuolankumu siūlo tarnystės kenčiančiam broliui kelią, lydint jį su atjauta ir švelnumu akmenuotame psichikos ir santykių kelyje, padedant parapijoms, asociacijoms, bažnytiniams judėjimams ir geros valios žmonėms.

Klausymąsi turi lydėti tikras broliškas solidarumas, dėmesys visam – ne tik tam, kiek jis gamina ir kiek suvartoja - asmeniui, kuris turi konkretizuotis taip, kad nepaverstų jo numeriu, kad jo kasdienybė būtų kuo normalesnė. Čia, dar kartą primena Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos primininkas, reikia Meilės „druskos“, kurios nepakeis jokia procedūra, kad ir kokia tobula.

Reikia svetingai priimti vaikus su autizmu įvairiuose socialinio gyvenimo sektoriuose, švietime, ugdyme, liturgijoje, katechezėje, atsižvelgiant į jų sugebėjimą megzti santykius. Turinčiam tikėjimo dovaną tai yra sekimas Kristumi, Geruoju Samariečiu, kuris mylėjo ir užjautė kenčiančius, savo paties kančia, mirtimi ir prisikėlimu išgelbėjo žmoniją.

Arkivyskupas Zimowski priminė popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, perduotus 2004 metais vykusiam simpoziumui apie žmogaus teises ir asmenis su protine negalia.

„Gyvenimo kokybė bendruomenės viduje didele dalimi išmatuojama įsipareigojimu padėti silpniausiems ir labiausiai stokojantiems, pagarba jų, vyrų ir moterų orumui. Žmogaus teisių pasaulis negali būti tik sveikųjų privilegija. Taip pat ir asmeniui su neįgalumu turi būti padėta, kiek jam įmanoma, dalyvauti visuomenės gyvenime, realizuoti savo fizines, psichines ir dvasines galimybes. Tik tada, kai pripažįstamos silpniausiųjų teisės, visuomenė gali pasakyti, kad remiasi teise ir teisingumu“. (Vatikano radijas)