Popiežius Pranciškus. Dievo kantrybė laukia mūsų drąsos sugrįžti pas Jį (+video)

Šiandien švenčiame antrąjį Velykų sekmadienį, pavadintą taip pat „Dieviško Gailestingumo“ sekmadieniu. Kokia tai nuostabi tikėjimo tikrovė mūsų gyvenime: Dievo Gailestingumas! Tokia didelė, tokia gili Dievo meilė, kuri nemenksta, visada paima mus už rankos, pakelia, veda, - pradėdamas ingreso į Šv. Jono Laterane katedrą Mišių homiliją sakė popiežius Pranciškus, prieš tai pasveikinęs apie šimtą tūkstančių tikinčiųjų, susirinkusių bazilikos viduje ir aikštėje prieš ją, Romos vyskupijos ganytojus ir miesto valdytojus.

Savo homilijoje Šventasis Tėvas davė įvairių Dievo Gailestingumo pavyzdžių, pasiremdamas savo patirtimi ir pirmiausia Evangelija, kuri buvo skaitoma sekmadienį ir kuri pasakojo apie apaštalą Tomą, kuriam nepakako to, ką žadėjo Jėzus ir ką pasakojo kiti apaštalai. Jis nori matyti, nori paliesti.

Kokia yra Jėzaus reakcija? Kantrybė: Jėzus neapleidžia kietakakčio Tomo netikėjime, duoda jam vieną savaitę, neuždaro durų, laukia. Ir Tomas pripažįsta savo skurdą, savo tikėjimo mažumą. „Mano Viešpatie ir mano Dieve“: su šiuo paprastu, tačiau tikėjimo kupinu kreipiniu Tomas atsako į Jėzaus kantrybę. Leidžiasi būti apgaubtu dieviškojo gailestingumo, mato jį prieš save, rankų ir kojų žaizdose, atvertame šone, ir atranda pasitikėjimą: yra naujas žmogus, jau tikintis, o ne netikintis.

Popiežius priminė ir apaštalo Petro istoriją: triskart išsižada Jėzaus tada, kai turėjo būti arčiausiai jo, ir kai pasiekė dugną, sutiko Jėzaus žvilgsnį, kuris, be žodžių, kantriai, jam sakė: „Petrai, nebijok savo silpnumo, pasitikėk manimi“. Ir Petras suprato, pajuto Jėzaus meilės žvilgsnį, pravirko.

Koks gražus yra šis Jėzaus žvilgsnis, koks švelnus. Broliai ir seserys, niekada nepraraskime pasitikėjimo kantriu Dievo gailestingumu! – kvietė popiežius Pranciškus.

Jis priminė ir epizodą su Emauso mokiniais: liūdnus, kažkur einančius, be vilties. Jėzus jų neapleidžia, eina kartu. Kantriai paaiškina Raštus ir sustoja kartu pavalgyti. Toks yra Dievo būdas: nėra nekantrus, kaip mes, norintys visko ir greitai, taip pat ir su žmonėmis. Dievas yra kantrus su mumis, nes myli mus, o mylintis supranta, viliasi, pasitiki, neapleidžia, nenugriauna tiltų, moka atleisti. Atsiminkime tai savo krikščioniškame gyvenime: Dievas mūsų laukia ir tada, kai nutolstame.

Kaskart, pasak popiežiaus Pranciškaus, jam daro įspūdį palyginimas apie gailestingą tėvą ir sūnų palaidūną. Šis palyginimas teikia viltį. Mylimas sūnus išeina iš namų, pasiima savo dalį ir iššvaisto ją, pasiekia žemiausią nuosmukį, tolimiausią nuo tėvo, o tada, pajutęs gimtųjų namų šilumos ilgesį, grįžta. O tėvas? Ar užmiršo sūnų? Ne, nei akimirkai. Jo laukia kasdien ir išvysta jį iš tolo: jo širdyje jis išliko sūnus, jis bėga jo pasitikti ir švelniai apkabina, be priekaišto žodžių: sūnus sugrįžo! Tai yra Tėvo džiaugsmas. Sūnaus apkabinime yra visas šis džiaugsmas: jis sugrįžo! Dievas visad laukia, niekad nepavargsta. Tarp mūsų silpnumo ir Dievo kantrybės vyksta dialogas, kuris, jei jame dalyvaujame, mums teikia viltį.

Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad Dievo kantrybė turi mumyse sutikti drąsą sugrįžti pas jį, kad ir kokia klaida, kokia nuodėmė būtų padaryta mūsų gyvenime. Kaip apaštalas Tomas, taip ir mes galime įdėti savo pirštus į Jėzaus žaizdas, galime Jį iš tikro paliesti: tai nutinka kaskart, kai prisiliečiame prie sakramentų. Tose žaizdose esame saugūs, jose pasirodo neaprėpiama Jo meilė. Tai yra svarbu: drąsa patikėti save Kristaus gailestingumui, pasitikėti Jo kantrybe, prisiglausti Jo žaizdose.

Kiek kartų savo sielovadinėje tarnystėje girdėjau, - kalbėjo popiežius, - kartojant: „tėve, turiu daug nuodėmių“ ir visada atsakiau kvietimu: „nebijok, eik pas Jį, tavęs laukia, Jis viską padarys“. Dievas prašo tik drąsos ateiti pas jį. (...) Savo gyvenime daug kartų mačiau gailestingą Dievo veidą, jo kantrybę: mačiau taip pat ir daugelio asmenų drąsą įeiti į Jėzaus žaizdas sakant: „Viešpatie, esu čia, priimk mano skurdą, paslėpk savo žaizdose mano nuodėmę, nuplauk ją savo krauju“. Ir visada mačiau, kad Dievas tai padarė, priėmė, paguodė, nuplovė, mylėjo. (Vatikano radijas)