2013-04-12 18:00:36

Anglikonų Bažnyčia: vyras ir moteris santuokoje


Anglikonų Bažnyčios Tikėjimo ir tvarkos komisija paskelbė dokumentą, kuriame kalbama apie „Vyrą ir moterį santuokoje“. Šio dokumento kontekstas yra 2012 metų pavasarį britų vyriausybės pradėtos konsultacijos dėl tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo. Kodėl krikščionys mano apie santuoką tai, ką mano?

Vyro ir moters santuoka, kuri, kaip ir kiekvienas svarbus pasirinkimas gyvenime, gali būti labiau ar mažiau sėkminga, krikščionių akyse yra suprantama, kaip Dievo dovana. „Dievo dovana“ reiškia, kad tai nėra paprasčiausiai kultūrinė, ekonominė ar politinė tikrovė. Santuoka yra išraiška tos žmogiškos prigimties, kuria Dievas norėjo, kad dalintumėmės. Ji gauna Dievo palaiminimą, pripažinimą, kad tai „yra gera“. Vyras ir moteris susisieja vienas su kitu, kad save pilnai realizuotų, kad stengtųsi gyventi pagal dievišką gėrį.

Santuoka nėra vienintelė visuomenės forma, tačiau pagrindinė. Tai nereiškia, kad kiekvienas turi tuoktis. Krikščionybė pripažįsta santuokos atsisakymą, kai tai yra daroma dėl tarnystės Dievui ir žmonėms.

Santuoka yra lanksti institucija ta prasme, kad istorijos bėgyje ji taikėsi prie vienų ar kitų kompromisų, tam tikrais periodais buvo išaukštinama arba sumenkinama.

Struktūrinė santuokos savybė yra ta, kad joje įsipareigoję vyras ir moteris yra ne tik „sutuoktiniai“, bet ir potencialūs tėvai, naujos kartos pradininkai. Ši savybė neišnyksta ir tada, kai kuriose santuokose vaikų negalima susilaukti. Daug situacijų, kai vaikai lieka su vienu tėvu ar be tėvų. Ir nors visuomenė turi įvairių būdų padėti šiomis aplinkybėmis, tačiau dalykai būtų lengvesni ir vaikams būtų geriau, jei jie gyventų savo motinos ir tėvo glėbyje. Santuoka yra kultūros ir dorovės perdavimo vieta, visų šeimos narių dvasinio augimo vieta.

Kalbant apie valstybės ir Bažnyčios santykių kontekstą, anglikonų dokumente pažymima, kad santuoka nesuvokiama kaip Bažnyčios arba valstybės nuosavybė. Tai pirmiausia žmogaus aktas. Krikščioniška santuoka taip pat yra sakramentas, tačiau tai nepaneigia civilinės santuokos vertės. Bendrame suvokime civilinė ar religinė santuoka nėra dvi skirtingos santuokos, tačiau ta pati santuoka, kuri sudaryta skirtingai.

Kai kuriems atrodo, rašoma dokumente, kad nesutarimas dėl tos pačios lyties asmenų santuokos yra nesutarimas dėl vardų. Tačiau vardai lemia tai, kaip mes mąstome. O tai, kaip mąstome, lemia ką vertiname. Kai apie santuoką yra kalbama neaiškiai ir klaidinančiai, tai iškraipo būdą, kuriuo poros bando vesti savo santykius, kelia frustraciją ir nusivylimą. Santuokos tarp vieno vyro ir vienos moters tikrovė neišnyks dėl jokio teisės pakeitimo, nes tai Dievo dovana, ir išliks žmogaus tikrovė. Tačiau konkrečiais atvejais ją taps sunkiau gauti, sunkiau bus rasti išpildymo kelią per santuoką. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.