Popiežiaus Pranciškaus homilija Sutvirtinimo Mišiose. „Jaunuoliai, gyvenkite dėl didelių dalykų“ (+video)

Brangūs broliai ir seserys! Mieli sutvirtinamieji, sveiki atvykę! Norėčiau apmąstymui pasiūlyti tris paprastas ir trumpas mintis, - pradėdamas Sutvirtinimo Mišių homiliją sakė Šventasis Tėvas. – Antrajame skaitinyje girdėjome apie gražią šv. Jono viziją: naujas dangus, nauja žemė, nuo Dievo nusileidžiantis Šventasis Miestas. Viskas yra nauja, perkeista į gėrį, į grožį, į tiesą; nebėra skundų, gedulo...Tai yra Šventosios Dvasios veikimas: ji atneša Dievo naujumą, ateina pas mus ir visus dalykus padaro naujais, mus pakeičia. Dvasia mus keičia. Šventojo Jono regėjimas mums primena, kad visi esame pakeliui link dangaus Jeruzalės, galutinės naujienos mums ir visai tikrovei, laimingosios dienos, kada galėsime matyti Viešpaties veidą, tą nuostabų, tokį gražų Viešpaties Jėzaus veidą, galėsime būti su Juo amžinai, jo meilėje.

Matote, - tęsė popiežius, - Dievo naujumas nėra panašus į žemiškas naujoves, kurios visos yra laikinos, praeina, jų reikia vis kitų. Naujumas, kurį Dievas duoda mūsų gyvenimui yra galutinis, ne tik ateityje, kada būsime su juo, bet jau šiandien: Dievas viską daro naujai, Šventoji Dvasia mus iš tiesų keičia ir nori keisti, per mus, pasaulį, kuriame gyvename. Atverkime jai duris, leiskimės Jos vedami, leiskime, kad Šventosios Dvasios nuolatinis veikimas mus paverstų naujais vyrais ir moterimis, vedamais Dievo meilės, kurią Šventoji Dvasia mums duoda. Kaip būtų gražu, jei kiekvienas iš jūsų vakare galėtų pasakyti: šiandien mokykloje, namuose, darbe, vedamas Dievo, padariau meilės darbą savo draugui, tėvams, senukui!

Kitas apmąstymas: pirmajame skaitinyje Paulius ir Barnabas tvirtina, jog „per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“. Bažnyčios kelias, taip pat mūsų asmeniškas krikščionio kelias ne visada yra lengvas, susiduria su sunkumais, sukrėtimais. Sekti Viešpačiu, leisti, kad Jo Dvasia perkeistų mūsų šešėlio zonas, tą elgesį, kuris nėra pagal Dievą, nuplautų mūsų nuodėmes, reiškia eiti keliu, kuriame daug kliūčių, mumyse, širdyje, pasaulyje kuriame gyvename ir kuris dažnai mūsų nesupranta, taipogi mumyse pačiuose, mūsų širdyje. Tačiau sunkumai, sukrėtimai yra kelio dalis, vedančio į Dievo šlovę, kaip kad Jėzui, kuris buvo pašlovintas ant Kryžiaus: juos visada sutiksime savo gyvenime. Nepraraskime drąsos: turime Dvasios jėgą visų sukrėtimų įveikimui.

Ir paskutinis dalykas. Tai kvietimas, kurį skiriu jums, sutvirtinamiesiems ir sutvirtinamosioms, visiems: likite tvirti tikėjimo kelyje, su tvirta viltimi Viešpatyje! Čia yra mūsų kelio paslaptis. Jis mums teikia drąsos eiti prieš srovę. Gerai įsidėmėkite, jaunuoliai: ėjimas prieš srovę yra gera širdžiai, bet tam reikia drąsos ir Jis mums ją teikia. Nėra sunkumų, sukrėtimų, nesupratimų, kurie mus gali išgąsdinti, jei išliekame viena su Dievu, kaip kad šakelės suaugusios su kamienu, jei neprarandame draugystės su Juo, jei Jam teikiame vis daugiau erdvės mūsų gyvenime.

Ir tuo atveju, ypač tada, kai jaučiamės vargšais, silpnais, nusidėjėliais: Dievas teikia jėgos mūsų silpnumui, turto mūsų skurdui, atsivertimo ir atleidimo mūsų nuodėmei. Viešpats yra toks gailestingas, kad jei ateiname pas Jį, visada mums atleidžia. Pasitikėkime Dievo veikimu! Su Juo galime padaryti didžių dalykų; mums leis pajusti Jo mokinių, liudytojų džiaugsmą. Rizikuokite dėl didelių idealų, dėl didelių dalykų, mes, krikščionys, nesame pasirinkti Viešpaties dėl menkų dalykėlių, eikite vis toliau, link didelių dalykų, gyvenkite dėl didelių dalykų, jaunuoliai.

Dievo naujumas, sukrėtimai gyvenime, tvirtumas Viešpatyje. Brangūs draugai, atverkime mūsų gyvenimo duris naujumui Dievo, kuris mums dovanoja Šventąją Dvasią, kad mus pakeistų, padarytų stipriais sukrėtimuose, sustiprintų mūsų sąjungą su Viešpačiu, mūsų tvirtą buvimą Jame: tai yra mūsų tikrasis džiaugsmas. (Vatikano radijas)