Popiežius Pranciškus. Kas yra Šventoji Dvasia? (+ video)

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie Tikėjimo išpažinimą (Credo), šį kartą apie tai, kas yra Šventoji Dvasia.

Tikėjimo išpažinime skelbiame, - komentavo popiežius: - „Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją“. Pirmoji tiesa, kurią priimame yra tai, kad Šventoji Dvasia yra Viešpats. Tai reiškia, kad Ji yra Dievas taip, kaip ir Tėvas bei Sūnus, kad Jai dera skirti tą patį garbinimą ir šlovinimą, kurį skiriame Tėvui ir Sūnui. Šventoji Dvasia yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, didžioji prisikėlusio Kristaus dovana, kuri atveria mūsų protą ir širdis tikėjimui į Jėzų kaip į Tėvo pasiųstą Sūnų, kuri veda mus draugystėje su Dievu.

Šventoji Dvasia yra neišsenkanti Dievo gyvenimo mumyse versmė, - ypatingai pabrėžė popiežius Pranciškus. Pasak jo, visais laikais ir visose vietose žmogus troško pilno ir gražaus, teisingo ir gero gyvenimo, kuriam negrasintų mirtis, kuris galėtų augti ir bręsti iki pilnatvės. Žmogus yra tarsi keliautojas, kuris kerta gyvenimo dykumas ir trokšta gyvojo vandens, galinčio numalšinti gilųjį šviesos, meilės, grožio ir taikos troškulį. Visi jaučiame tokį troškimą. Ir Jėzus mums duoda šį vandenį: tai Šventoji Dvasia, kuri kyla iš Tėvo ir kurią Jėzus išlieja mūsų širdyse. „Aš atėjau,
kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų (Jn 10,10)“, - sako Jėzus.

Jis atėjo duoti šio „gyvojo vandens“, kuris yra Šventoji Dvasia, kad mūsų gyvenimas būtų vedamas Dievo, gaivinamas ir maitinamas Dievo. Kai sakome, kad krikščionis yra „dvasinis žmogus“, galvoje turime būtent tai: krikščionis yra žmogus, kuris galvoja ir veikia pagal Dievą, pagal Šventąją Dvasią.

O mes, - klausė Šventasis Tėvas, - ar galvojame pagal Dievą? Ar veikiame pagal Dievą? Ar leidžiamės būti vedamais tų kitų dalykų, kurie nėra Dievas? Kiekvienas turi į tai atsakyti savo širdyje.

Kodėl Jėzaus duodamas vanduo gali numalšinti troškulį? Žinome, kad vanduo yra būtinas gyvybei, be vandens mirštama, vanduo malšina troškulį, nuplauna, padaro žemę vaisinga. Panašiai „gyvasis vanduo“ mus ištyrina, apšviečia, perkeičia, nes padaro mus paties Dievo, kuris yra Meilė, gyvenimo dalininkais. Todėl apaštalas Paulius sako, kad krikščioniško gyvenimo Dvasioje vaisiai yra „meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Gal 5,22-23).

Šventoji Dvasia mus įveda į dieviškąjį gyvenimą kaip „Viengimio Sūnaus vaikus“, - sakė popiežius Pranciškus, primindamas kitus apaštalo Pauliaus žodžius apie tai, jog per Šventąją Dvasią tapome įsūniais, įvaikintais vaikais, tad ir paveldėtojais kartu su Kristumi.

Tai yra brangioji dovana, kurią Šventoji Dvasia atneša į mūsų širdis: paties Dievo gyvenimą, tikrų Jo vaikų gyvenimą, pasitikėjimą, laisvę, atramą Dievo gailestingume, naują žvilgsnį į kitus, kuriuos regime kaip brolius ir seseris, vertus pagarbos ir meilės. Šventoji Dvasia mus moko žvelgti Kristaus akimis ir gyventi bei suprasti gyvenimą taip, kaip jį gyveno ir suprato Kristus.

Štai kodėl tas gyvasis vanduo, kuris yra Šventoji Dvasia numalšina mūsų troškulį: nes mums sako, kad Dievas mus myli kaip savo vaikus ir kad galime mylėti Dievą kaip Jo vaikai, kaip Jėzus. Ar mes klausomės ką mums sako Šventoji Dvasia, - baigdamas savo katechezę klausė popiežius Pranciškus. – Dievas tave myli! Štai ką sako. Dievas tave myli ir nori tau gero. O mes ar mylime iš tikro Dievą ir kitus taip, kaip Jėzus? Leiskimės būti vedamais Šventosios Dvasios. Leiskimės, kad Ji kalbėtų mūsų širdžiai ir pasakytų: Dievas yra meilė, visada mūsų laukia, yra Tėvas ir mums myli kaip tikras tėvas, myli iš tiesų. Klausykimės Šventosios Dvasios ir eikime pirmyn meilės, gailestingumo ir atleidimo keliu. (Vatikano radijas)