Popiežius Pranciškus naujiems ambasadoriams: Pinigai turi tarnauti, o ne valdyti!
(+video)
Ketvirtadienio rytą keturių šalių – Antigvos ir Barbudos, Botsvanos, Liuksemburgo
ir Kirgizstano – ambasadoriai įteikė popiežiui savo šalių vadovų pasirašytus skiriamuosius
raštus. Šių šalių ambasadoriai nereziduoja Romoje, tad pagal Vatikano protokolą, jiems
suteikiamos ne privačios audiencijos, bet skiriamuosius raštus kartu įteikia keli
ambasadoriai.
Misiją prie Šventojo Sosto pradedantiems diplomatams sakytoje
kalboje Šventasis Tėvas priminė kaip Katalikų Bažnyčia vertina dabartinio pasaulio
socialinę ir ekonominę padėtį, kur mato problemų priežastis.
Popiežius sakė,
kad turime džiaugtis pasiektais pozityviais rezultatais, kurie prisideda prie žmonijos
gerovės, visų pirma sveikatos apsaugos, švietimo ir komunikacijos srityse. Tačiau
tuo pat metu turime pripažinti, kad didesnė dalis mūsų laikų vyrų ir moterų kasdien
vargsta. Tuo pat metu taip pat gerokai padidėjo kai kurių patologijų mastas ir jų
psichologinės pasekmės; baimė ir neviltis slegia daugelį žmonių, taip pat ir vadinamosiose
turtingose šalyse; silpsta gyvenimo džiaugsmas, daugėja smurto, skurdas tampas vis
akivaizdesnis.
Viena tokios padėtis priežasčių, pasak popiežiaus Pranciškaus,
gūdi mūsų santykyje su pinigais – mes sutinkame, kad pinigai valdytų mus ir visuomenę.
Dėl to užmirštame, kad ir dabartinę finansinę krizę sukėlė gili antropologinės krizė,
žmogaus pirmumo neigimas. Mes patys susikūrėme naujus stabus. Senasis aukso veršis
įgavo naujus pavidalus, tapo pinigų fetišizmu, beveidės ir žmogaus gerovės nesiekiančios
ekonomikos diktatūra.
Pasaulinė krizė atskleidė finansų ir ekonomikos klaidas,
bet dar labiau ji iškėlė į dienos šviesą antropologinės perspektyvos neturėjimą, žmogaus
suredukavimą iki tik vieno jam būdingo poreikio: poreikio vartoti daiktus. Arba ir
dar blogiau – pats žmogus suvokiamas kaip daiktas, kurį pavartojus galima išmesti.
Taip mąsto ne vienas individas, tokios nuomonės laikosi visuomenė, tokia nuomonė propaguojama.
Šiame kontekste solidarumas, šis vargšų lobis, prieštarauja galiojančiam finansiniam
ir ekonominiam racionalumui.
Už viso šito, - sakė popiežius Pranciškus ambasadoriams,
- slypi etikos atmetimas, Dievo atmetimas. Etika, tik žinoma ne ideologinė etika,
leidžia sukurti pusiausvyrą ir žmoniškesnę socialinę tvarką. Šia prasme, finansų ekspertams
ir valstybių vadovams verta pasigilinti į šv. Jono Auksaburnio žodžius: „Jei nesidalijame
savo turtais su vargšais, mes iš jų vagiame ir juos žudome. Ne mes turime turtus,
bet turtai mus turi“.
Pinigai turi tarnauti, o ne valdyti! Popiežius myli
visus, turtingus ir vargšus, tačiau Popiežiaus pareiga Kristaus vardu priminti turtingajam,
kad jis padėtų vargšui, kad jį gerbtų. Popiežius visus kviečia į solidarumą, ragina
sugrįžti prie etikos finansų ir ekonomikos pasaulyje, kad jis tarnautų žmogaus gerovei.
Bažnyčia, kuri visada rūpinasi integralia žmogaus pažanga, savo ruožtu primena, kad
bendras gėris nėra tik koks nors priedas, nėra tik konceptuali antrarūšė schema, įsiterpusi
tarp politinių programų; Bažnyčia kviečia valdančiuosius rimtai siekti tikro bendro
gėrio savo šalių gyventojams. (Vatikano radijas)