Pranciškus: Naujasis evangelizavimas bus vaisingas, jei krikščionys leisis būti perkeičiami
Šventosios Dvasios
Popiežius Pranciškus ketvirtadienį susitiko su Vyskupų sinodo tarybos nariais, jiems
parengtą savo kalbą trumpai apžvelgė, siūlė patiems ją pasiskaityti ir pakvietė atviram
pokalbiui. Atsakydamas į jam iškeltus tarybos narių klausimus, popiežius patvirtino,
kad planuoja užbaigti encikliką, kurią rašė, tačiau nepaskelbė jo pirmtakas Benediktas
XVI ir kad paskutiniojo sinodo apie naująjį evangelizavimą Apaštališkąjį paraginimą
parengs panaudodamas visą Sinodo medžiagą, tačiau platesniuose rėmuose, kurie apimtų
evangelizavimo temą bendrai.
Romoje pastarosiomis dienomis vykusių Vyskupų
Sinodo Generalinio sekretoriato Tryliktosios eilinės tarybos posėdžių tikslas buvo
padėti Popiežiui parinkti temą sekančiai eilinei Vyskupų sinodo Generalinei asamblėjai.
Šventasis Tėvas, svarstydamas galimas temas paminėjo tarybos nariams, jog 2015 metais
sueina „Gaudium et Spes 50“ metinės ir būtų galima svarstyti, pavyzdžiui, pasaulio
ir Bažnyčios santykius, žmogaus orumą, šeimą. Ypač rimtos šeimos problemos, pavyzdžiui,
daug žmonių nesituokia, gyvena „susidėję“ ir tuomet santuoka tampa laikina. Pranciškus
paminėjo gamtosaugą ir ypač žmogaus ekologiją, iškėlė „pasaulietiškumo, tampančio
arba tapusio supasaulėjimu“ problemą.
Popiežius dėkojo tarybos nariams už įnašą,
kuriuo padeda Romos vyskupui, pagal pareigas - Vyskupų Sinodo prezidentui – sutvarkyti
ir įgyvendinti visa, kas iškilo Tryliktojoje eilinėje Generalinėje asamblėjoje.
„Bažnyčia,
būdama ištikima Viešpačiui, trokšta su atnaujinta drąsa skelbti Jėzų Kristų mūsų laikų
vyrams ir moterims. Jis yra "kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14,6) visiems ir kiekvienam
mūsų“, - pažymėjo Pranciškus.
Šventasis Tėvas aptarė praėjusios asamblėjos
temos svarbą: „Naujasis Evangelizavimas krikščionių tikėjimo perdavimui“.
Yra glaudus ryšys tarp šių dviejų elementų: tikėjimo perdavimas yra naujojo evangelizavimo
ir viso evangelizavimo darbo, kurį vykdo Bažnyčia, tikslas; Ji dėl to ir egzistuoja.
Gi išsireiškimas „naujasis evangelizavimas“ paryškina vis aiškesnį supratimą, jog
taip pat ankstesnės krikščioniškos tradicijos kraštuose reikalingas atnaujintas Evangelijos
skelbimas, kuris vestų į susitikimą su Kristumi taip, kad jis tikrai perkeistų gyvenimą,
kad nebebūtų jame paviršutiniškumo, rutinos.
„Norėčiau paraginti visą bažnytinę
bendruomenę, kad būtų evangelizuojanti, kad nebijotų „išeiti“ iš savęs vardan skelbimo
ir visuomet ypač pasitikėtų mus vedančio gailestingojo Dievo buvimu. Metodai, žinoma,
svarbūs, tačiau net patys tobuliausi negalėtų pakeisti pagrindinės evangelizavimo
Veikėjos, Šventosios Dvasios, neakivaizdaus, tačiau veiksmingo veikimo. Reikia leistis
būti Jos perkeičiamiems, idant mūsų skelbimas įvyktų žodžiais, kuriuose visuomet atsispindėtų
gyvenimo paprastumas, maldos dvasia, meilė visiems, ypač mažiesiems ir vargšams, nuolankumas,
išsižadėjimas, gyvenimo šventumas. Tik taip jis bus vaisingas“, - pažymėjo Pranciškus
pacituodamas iš Pauliaus VI 1973 metų apaštališkojo paraginimo Evangelii nuntiandi,
kuris, pridūrė popiežius, nei kiek nepraradęs savo aktualumo.
Popiežius Pranciškus
paminėjo jau penkis dešimtmečius gyvuojančio Vyskupų sinodo, kaip nuolatinės bažnytinės
institucijos, naudą ir plėtojimąsi. Vyskupų Sinodas be abejonės yra tikras Vatikano
II susirinkimo vaisius. Kaip Bažnyčios kolegialumo išraiška, Vyskupų Sinodas tarnauja
jos misijai ir bendrystei. Dalydamasis asmeniniu liudijimu, paremtu tiesiogine patirtimi,
popiežius prisiminė, kad jam yra tekę dalyvauti keliose Sinodo asamblėjose. „Atviri
Šventosios Dvasios, kuri yra Bažnyčios siela, veikimui, būkime kupini vilties, kad
Vyskupų Sinodas galės toliau plėtotis taip, kad dar labiau padėtų vyskupų dialogui
ir bendradarbiavimui tiek tarpusavyje, tiek su Romos vyskupu“. (Vatikano radijas)