Mišių Eucharistinėse maldose bus minimas Dievo Gimdytojos Mergelės Marijos sužadėtinis
šv. Juozapas
Kulto ir sakramentų kongregacija gegužės 1 d. paskelbtu dekretu nustatė, kad Romos
Mišiolo II, III ir IV Eucharistinėse Maldose po Švč. Mergelės Marijos būtų paminėtas
jos sužadėtinio šv. Juozapo vardas.
Dekretą pasirašė kongregacijos prefektas
kard. Antonio Canizares Llovera ir sekretorius arkivysk. Arturo Roche.
Katalikų
Bažnyčioje tikintieji visuomet liudijo nenutrūkstantį pamaldumą į Šventąjį Juozapą,
vieną svarbiausių Bažnyčios šventųjų. Jau pal. popiežius Jonas XXIII, vykstant Antrajam
Vatikano susirinkimui nustatė dekretu, kad šv. Juozapo vardas būtų paminimas senajame
Romos kanone. Kulto ir Sakramentų kongregacijos dekrete pažymima, kad popiežius Benediktas
XVI gavęs gausybę raštiškų prašymų iš daugelio vietovių ruošėsi juos priimti ir patenkinti,
o dabar tai patvirtino popiežius Pranciškus.
Jėzaus Kristaus Motinos sužadėtinio
šv. Juozapo pašaukimas būti Marijos ir Jėzaus globėju apima taip pat visą Bažnyčią.
Tai pažymėjo popiežius Pranciškus iškilmingai pradėdamas savo pontifikatą kovo 19
dieną.
Juozapas globoja santūriai, nuolankiai, tyliai, tačiau nuolat ir ištikimai,
taip pat ir tuomet, kai globa nesuprantama. Nuo sutuoktuvių su Marija iki dvylikmečio
Jėzaus atradimo šventykloje, Juozapas su meile juos palydi kiekvieną akimirką. Jis
su Marija ramybės akimirkomis ir sunkiais gyvenimo momentais, kelionėje į Betliejų,
gimdymo metu, bėgime į Egiptą, ieškant sūnaus šventykloje, o taip pat Nazareto namų
kasdienybėje, dirbtuvėje, kurioje jis Jėzų išmokė amato.
Juozapas gyvena savo
pašaukimą būti Marijos, Jėzaus, taip pat Bažnyčios globėju, būdamas nuolat dėmesingas
Dievui, jo ženklams, pasiruošęs daryti ne tai, ko pats norėtų, bet ko nori Dievas.
Dievas neprašo, kad žmogus jam pastatytų namus, bet kad būtų ištikimas jo Žodžiui,
jo planams; Dievas pats sau stato namus iš gyvų, Šventosios Dvasios paliestų akmenų.
Juozapas yra globėjas, nes sugeba klausyti Dievo, paklūsta jam savo valia ir dėl to
jis dar dėmesingesnis jo globai patikėtiems žmonėms, jis realistiškai supranta įvykių
prasmę, yra dėmesingas aplinkiniams, moka priimti išmintingus sprendimus. Jame matome
kaip atsiliepti į dieviškąjį pašaukimą, taip pat matome kas yra krikščioniškojo pašaukimo
centras: Kristus! (Vatikano radijas)