Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba patvirtino gaires dėl religijos laisvės
Birželio 24 dienos susitikime Liuksemburge Užsienio reikalų taryboje buvo patvirtintos
Europos Sąjungos veikimo gairės religijos laisvės klausimais pasaulyje.
Europos
Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) sveikino priėmimą šių gairių, šalia
kurių yra pridėta juridinių ir politinių „įrankių dėžutė“, kuria galės naudotis Europos
Sąjungos diplomatai, delegacijos ir atstovybės, ambasados.
COMECE, pažymima
komunikate, jau ne vienerius metus ragino Europos Sąjungą stipriau reaguoti į gausius
religijos laisvės pažeidimus pasaulyje, rūpintis religijos laisvės teisės apsauga
ir sklaida. Buvo surengti keli seminarai, kuriuose politikams geriau pristatytos įvairios
problemos. Gairių priėmimas yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau vietos patikslinimams
ir papildomoms rekomendacijoms dar lieka, rašoma COMECE pareiškime. Pasitenkinimą
dėl gairių priėmimo išreiškė ir Europos Bažnyčių taryba (CEC), jungianti per 125 protestantų,
ortodoksų, anglikonų Bažnyčias Europoje.
Gairėse pirmiausia deklaruojama,
kad minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvė yra kiekvieno asmens pamatinė
laisvė. Ji apsaugo skirtingumą ir tiesiogiai prisideda prie demokratijos, taikos,
stabilumo. Ir priešingai, jos pažeidimai skatina netoleranciją ir yra galimos prievartos
ir konfliktų įsižiebimo indikatoriai.
Visi asmenys turi teisę parodyti savo
religiją ar įsitikinimus pavieniui ar kartu su kitais. Juos praktikuoti ir skelbti
be baimės, diskriminacijos, prievartos ir gąsdinimų. Vienodai turi būti apsaugoti
ir tie asmenys, kurie keičia arba palieka religiją, kurie neišpažįsta jokių religinių
įsitikinimų.
Religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimai, padaryti valstybinių
ir nevalstybinių veikėjų, yra paplitę, kompleksiški ir liečia žmones visose pasaulio
dalyse, taip pat ir Europoje.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau yra
įsipareigojusios saugoti religijos laisvę pagal žmogaus teisių standartus savo sienų
viduje, o birželio 24 dieną priimtos gairės reguliuos jų elgesį užsienio reikalų politikoje
ir tose situacijose, kai religijos laisvės trūksta arba kai ji pažeidinėjama. Religijos
laisvė kaip žmogaus teisė yra universali, galiojanti visur ir kiekvienam. Todėl yra
nuoseklu ją ginti tiek vidinėje, tiek išorinėje politikoje.
Teisė praktikuoti
arba rodyti savo religiją gali būti apribojama tik tais atvejais, kai tai numatyta
įstatymu ir kai tai būtina viešo saugumo, sveikatos ir moralės, kitų pamatinių teisių
ir laisvių apsaugai. Apribojimai turi būti interpretuojami siaurai, jais neturi būti
naudojamasi diskriminacijos tikslais.
Europos Sąjungos religijos ir įsitikinimų
laisvės apsaugos ir sklaidos gairėse nurodyti atvejai, kuriais reikia ypatingai atkreipti
dėmesį į religijos laisvės apsaugą. Pirmiausia tai situacijos, kai prieš asmenis dėl
jų religinių įsitikinimų valstybiniai arba nevalstybiniai veikėjai naudoja įvairią
prievartą – žudymą, pagrobimus, kankinimus, prievartavimus ir pan. Tokiais atvejais
Europos Sąjungos pareigūnai įpareigojami viešai pasmerkti prievartą, pareikalauti
teisinio proceso ir prasižengusių atsakomybės, skatinti valstybę ir kitas socialines
jėgas ginti religijos laisvę, nepraleisti pro ausis nesantaiką skatinančių pareiškimų.
Europos Sąjungos valstybė narė turi bausti neapykantos ir prievartos skatinimą prieš
religinę grupę savo teritorijoje.
Kitos intervencijos sritys yra šios: išraiškos
laisvė, tolerancija ir pagarba skirtingumui, diskriminacija, religijos keitimas, žmogaus
teisių aktyvistų apsauga, visuomenės ugdymas. Galiausiai dokumente aprašytos priemones,
kurias Europos Sąjunga gali naudoti įgyvendinant savo gaires.
Aktyviai prie
minėtų gairių rengimo prisidėjo europarlamentarė iš Lietuvos Laima Andrikienė, Europos
Parlamento rekomendacijų dėl religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių
projekto rengėja ir pranešėja. (Vatikano radijas)