Popiežius Lotynų Amerikos vyskupams: Bažnyčioje reikia švelnumo revoliucijos (+video)
Šventasis Tėvas Pranciškus sekmadienį po PJD uždarymo Mišių sugrįžo į Rio arkivyskupo
rezidenciją papietauti. Po pietų įvyko Šventojo Tėvo susitikimas su Lotynų Amerikos
ir Karibų (CELAM) vyskupų koordinacinio komiteto nariais prie arkivyskupo rezidencijos
esančio Studijų centro auditorijoje. Popiežius, kuris dar neseniai buvo Buenos Aires,
vienos iš svarbiausių Lotynų Amerikos arkivyskupijos ganytojas, kvietė vyskupus priimti
pagrindinius laikmečio iššūkius, imtis vidinio Bažnyčios atsinaujinimo ir dialogo
su šiuolaikiniu pasauliu.
Episkopato komiteto susitikimas su savuoju popiežiumi
lotynų amerikiečiu buvo tarsi įvadas į suvažiavimo darbus. Popiežius priminė ganytojams
prioritetus, kurie išryškėjo per penktąją žemyno vyskupų konferenciją, kurią Aparesidoje
2007 metais atidarė popiežius Benediktas XVI. Pranciškus pažymėjo žemyno vyskupams,
jog Bažnyčios vidiniam atsinaujinimui pirma reikia jos ganytojų atsivertimo. O šioje
srityje esame atsilikę, sakė popiežius.
Reikia gailestingumo pastoracijos,
pirmiausiai tiems, kurie yra toli; reikia įtraukti pasauliečius, pripažįstant jų vaidmenį,
tačiau atsisakant pagundos manipuliuoti arba neteisėtai užvaldyti. Dialoguoti su pasauliu
reiškia įsiklausyti į šiuolaikinės žmonijos egzistencinius klausimus, suprasti jos
kalbą, siekti vaisingos permainos pasitelkiant Evangeliją ir Bažnyčios socialinį mokymą.
Atsiveriantys
scenarijai ir nauji areopagai yra patys įvairiausi; viename mieste egzistuoja įvairių
kolektyvinių įvaizdžių, sudarančių „daugiau miestų“. Jei liksime prisirišę prie „darymo
kaip visuomet buvo daroma“ kultūros parametrų, tokio darymo rezultatas baigsis Šventosios
Dvasios galios panaikinimu. Dievas yra visose vietose: reikia gebėti Jį atrasti, kad
galėtume Jį skelbti kiekvienos kultūros „kalba“, nes kiekviena tikrovė ir kiekviena
kalba pulsuoja kitaip.
Bažnyčia yra institucija, tačiau kai stoja į centrinę
vietą, ji tampa funkcionieriška ir palengva virsta NVO. Liaujasi buvusi Sužadėtine
pavirsdama Vadybininke. Iš Tarnaitės pasidaro „Kontroliere“.
Misionieriavimas
yra ėjimas, kurio Dievas nori vardan dabarties, ne dėl ateities ar praeities. Dabartis
yra panašesnė į amžinybę. Dar daugiau: dabartis yra amžinybės kibirkštis. Nuo dabarties
priklauso amžinasis gyvenimas.
Popiežius pasisakė prieš neveiksmingą, į save
nukreiptą misionieriškumą, aiškindamas, jog mokinys misionierius turi būti projektuotas
į susitikimą, vedamas transcendentinio tikslo. Jis arba orientuojasi į Jėzų, arba
į žmones, kuriem turi skelbti; neužima centrinės vietos, o yra periferijoje. Jį traukia
periferijos, įskaitant esančias susitikimo su Jėzumi Kristumi amžinybėje. Mokinys
misionierius yra „de-centruotas“, pridūrė Šventasis Tėvas, nes centras yra Jėzus Kristus;
Jis pašaukia ir siunčia.
Šventasis Tėvas priekaištavo dėl Lotynų Amerikoje
egzistuojančios „atstumo“ pastoracijos: tolimos, be artumo, be švelnumo, be paguodos.
Nežinome kas yra švelnumo revoliucija, ta, kuri sukėlė Žodžio įsikūnijimą. Yra tokių
„nutolimo“ pastoracijų, kurios nebesugeba įvykdyti susitikimo. Tuo metu artumas sukuria
bendrystę.
Iškalbus vertinimo kriterijus yra homiletika. Kokios mūsų homilijos?
Ar jos priartina prie mūsų Viešpaties, kuris kalbėjo kaip turintis galią, ar yra tik
taisyklių kratinys, tolimos ir abstrakčios?
Vyskupai, - sakė Pranciškus, turi
būti arti žmonių. Jie turi būti vyrai, mylintys neturtą, tiek vidinį, suteikiantį
laisvę Viešpaties akivaizdoje, tiek išorinį kaip gyvenimo paprastumo išraišką. Vyskupai
turi atsisakyti „principų psichologijos“, būti neambicingais, būti Bažnyčios sužadėtiniais,
nesvajojančių apie kitą Bažnyčią. Mums Bažnyčioje reikia švelnumo revoliucijos, sakė
Pranciškus žemyno vyskupams.
Lotynų Amerikos episkopato komitetą sudaro 45
ganytojai atstovaujantys 22 Lotynų Amerikos kraštų Bažnyčioms. Po susitikimo su Šventuoju
Tėvu Koordinacinis komitetas posėdžiaus Rio de Žaneire visą savaitę iki kito šeštadienio,
rugpjūčio 3 d. (Vatikano radijas)