Popiežius sveikina Krikšto jubiliejų švenčiančią Žemaitiją ir visą Lietuvą
Sekmadienį Telšiuose vyko pagrindinės Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmės.
Mišias šia proga aukojo popiežiaus Pranciškaus ypatingasis pasiuntinys, Budapešto
ir Estergomo arkivyskupas kard. Peteris Erdo, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta
ir kiti Lietuvos vyskupai, taip pat apaštališkasis nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi.
Mišių pradžioje buvo perskaitytas popiežiaus Pranciškaus laiškas.
Garbingajam
broliui Kristuje Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ.
Garbingasis broli, kreipiuosi
į Tave ir į Telšių vyskupiją, o taip pat į visus Lietuvos vyskupus, kunigus, vienuoles
ir vienulius bei pasauliečius tikinčiuosius su nuoširdžiu sveikinimu Žemaitijos krikšto
600 metų jubiliejaus proga. Man buvo pranešta, kad neseniai gausus tikinčiųjų būrys,
vedamas Žemaitijos krašto vyskupų ir kunigų, atvyko į Romą, prie šventųjų apaštalų
Petro ir Pauliaus kapų trokšdami padėkoti Viešpačiui už įstabiąją tikėjimo dovaną
bei gilios vienybės su Romos Vyskupu ženklan.
1413 m. pirmieji jūsų protėviai
priėmė krikščioniškąjį tikėjimą iš misionierių, kuriuos jūsų valdovai buvo pakvietę
iš tolimų ir artimų šalių. Evangelijos žodis pagaliau pasiekė ir šią Lietuvos dalį,
tokiu būdu tarsi baigiamuoju akcentu vainikuodamas Kristaus žinios skleidimą Europos
kontinente. Šia nuostabia proga vykstant jubiliejinėms iškilmėms Telšių vyskupijoje,
jos šiandienėje katedroje bei istorinėje Varnių katedroje, lygiai kaip ir Žemaičių
Kalvarijos šventovėje, dalyvaujant mano ypatingajam pasiuntiniui kardinolui Peteriui
Erdo, trokštu išreikšti savo kaip Romos Vyskupo ir apaštalo Petro Įpėdinio meilę ir
artumą. Dvasia vienijuosi su jumis, būdamas tikras, kad ši džiaugsminga sukaktis pagyvins
Viešpaties malonę, suteiks naujų dovanų jūsų krikščioniškajam gyvenimui.
Per
prabėgusius šimtmečius krikščionybė giliai palietė jūsų istoriją ir kultūrą. Netrūko
ir išbandymų laikotarpių, vedusių iki pat kankinystės, kuri dar labiau sustiprino
sąsajas su Kristumi ir įdėjo savo įnašą į visos Bažnyčios lobyną. Tikėjimo dovana
yra visuomet nauja, gyva ir veiksminga. Ji niekuomet netampa praeities dalyku, bet
atvirkščiai – teikia gyvybę šiandienai, nes būtent šiandien Kristus mus toliau kviečia
su juo sutikti ir sekti juo tuo keliu, kuris perkečia visą mūsų egzistenciją.
Ypatingai
mąstau apie jaunimą, kuris pasitinka gyvenimo iššūkius tokiais laikais, kai nelabai
aiškus ateities horizontas. Tegul kiekviena jauna siela glaudžiasi prie Evangelijos,
o jos skaityme, įsiklausyme į ją, apmąstyme, giluminiame suvokime teranda tą šviesą,
kuri išryškina gyvenimo kelio gaires ir suteikia nepalaužiamą viltį. Juk Šventojo
Rašto žodžiai yra tarsi neišsenkantis lobis, neišsibaigianti versmė, iš kurios galime
semtis džiaugsmo ir prasmės mūsų gyvenimui. Jėzaus sekimas neatima nieko iš mūsų,
o atvirkščiai – mus praturtina jo bičiulyste, užlieja mūsų gyvenimą jo gailestingumu
ir artumo švelnumu bei praveria anksčiau net nesuvoktus, stulbinančiai naujus takus.
Būtent čia, brangus jaunime, yra jūsų raktas į iš tiesų laime nušviestą gyvenimą:
leisti Kristui būti visa ko centre, leistis būti jo užkariaujamais. Auginkite asmeninį
ryšį su juo kasdienine malda, sakramentais, ypatingai Eucharistija ir Susitaikinimo
sakramentu bei rūpestingai žvelgdami į brolių ir sesių bei visos bendruomenės reikmes.
Jėzus jūsų niekuomet neapvils. Gautąjį tikėjimą visuomet gyvenkite jaunatviška ir
džiaugsminga širdimi.
Tuo pat metu trokštu paraginti tėvus, ugdytojus ir visus
suaugusius tikinčiuosius tvirtai išlaikyti ir savo gyvenimu liudyti tą tikėjimo dovaną,
kurią tikėjimo tėvai ištvermingai ir ištikimai saugojo.
Kaip sakydavo Pranciškus
Asyžietis, Evangelija yra skelbiama taip pat ir žodžiais, tačiau dar pirmiau eina
asmenins gyvenimas. Būti Kristaus mokiniais nereiškia pasišalinti iš savo gyvenimo
aplinkos ir tikrovės, bet reiškia į viską žvelgti naujomis akimis, suvokiant, kad
Dievas yra šalia mūsų ir mus veda ir kad mūsų kelias turi labai aiškų ir šviesų, vilties
pripildytą tikslą – amžinąjį gyvenimą.
Vienuolėms ir vienuoliams, kunigams,
seminaristams ir vienuolynų novicijams šis Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejus
tegul tampa puikia proga atnaujinti savąjį „taip“, kurį sakote Viešpačiui ir save
jam dar pilniau dovanoti. Prieš jus esantys pastoraciniai iššūkiai yra platūs ir sudėtingi,
tačiau tuo pat metu jūsų širdyse labai aiškiai tespindi tikrumas, kad niekuomet nesate
vieni. Mūsų niekuomet neapleis Viešpaties meilės galia, nes būtent Jis veda savo Bažnyčią.
Visuomet būkite šalia savo žmonių. Viešpats jus pašaukė tam, kad jam ypatingu būdu
save dovanodami paliudytumėte broliams ir seserims krikščioniško gyvenimo grožį ir
vestumėte juos į susitikimą su Kristumi. Vieni kitus drąsinkite ir stiprinkite, puoselėdami
broliškumą ir bendrystę, nes tai be galo pagausina ir jūsų pastoracinės veiklos vaisius.
Eucharistinis
kongresas, kuriam paskyrėte pagrindinius šio svarbaus jubiliejaus momentus, mums visiems
primena kas yra ir turi būti Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio gyvenimo centras.
Eucharistijoje, kurią švenčiame ir adoruojame, Viešpats tęsia savo buvimą su mumis
tokiu artimu būdu, kad tampa net mūsų valgiu. Jis ir toliau mums teikia išganymo dovaną
kuomet sudabartina savo meilės auką ant kryžiaus. Jis ir toliau mus moko, kad būtent
gailestingumas ir broliška meilė kiekvienam artimui ir yra tas kelias, kuris perkečia
mus pačius, o taip pat ir pasaulį, kuriame gyvename.
Meldžiu Švenčiausiosios
Mergelės Marijos ir visų šventųjų užtarimo Žemaitijai ir visai Lietuvai ir iš širdies
siunčiu jums visiems Apaštališkąjį palaiminimą.