2013-08-21 15:26:27

Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: tikėjimas – ne dekoracija (+video)


Sekmadienio vidudienį į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams, prieš Viešpaties Angelo maldą sakytoje trumpoje kalboje komentuodamas sekmadienio Mišių skaitinius, popiežius Pranciškus pirmiausia atkreipė dėmesį į liturgijoje girdėtą Laiško žydams raginimą: „Ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų“ (12,1-2). Šį raginimą turime atsiminti ypač dabartiniais Tikėjimo metais. Ir mes, per visus šiuos metus, žiūrime į Jėzų, nes iš Jėzaus mes gauname tikėjimą, kuris yra mūsų „taip“ Dievui, mūsų sūniškas santykis su juo. Jėzus yra vienintelis tarpininkas mūsų santykiuose su mūsų Tėvu, kuris yra danguje. Jėzus yra Dievo Sūnus ir mes jame esame Dievo vaikai.

Šio sekmadienio Dievo Žodis,- kalbėjo Popiežius, - skelbia ir kitą žinią, kuri mus glumina ir kurią reikia paaiškinti, kad nebūtų nesusipratimų. Jėzus sako mokiniams: „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės“ (Lk 12,51). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tikėjimas nėra dekoracija, ornamentas. Gyventi tikėjimu nereiškia papuošti gyvenimą trupučiu religijos, tarsi jis būto tortas, papuoštas grietinėle. Ne tai yra tikėjimas. Tikėjimas reikalauja rinktis Dievą pagrindiniu gyvenimo kriterijumi. Dievas nėra tuščias; Dievas nėra neutralus; Dievas visuomet yra pozityvus, Dievas yra meilė ir meilė visada yra pozityvi! Po Jėzaus atėjimo į pasaulį neįmanoma gyventi taip tarsi Dievo nepažintume, tarsi jis būtų tik visiškai abstraktus, tik nominali sąvoka. Dievas turi veidą ir vardą: Dievas yra gailestingumas; Dievas yra ištikimybė; Dievas yra mums visiems dovanojama gyvybė. Dėl to Jėzus sako: aš atnešiau nesantarvę. Tačiau tai nereiškia, kad jis nori žmones tarpusavyje supriešinti. Kaip tik priešingai, Jėzus yra mūsų taiką ir susitaikinimas! Tačiau jo taika nėra kapų ramybė, nėra neutralumas; Jėzaus neatneša neutralumo. Jo taika nėra kompromisas bet kokia kaina. Sekti Jėzų, reiškia atsisakyti blogio ir egoizmo, rinktis gėrį, tiesą, teisingumą, net jei dėl to reikia aukotis ir atsisakyti savo interesų. Ir tai kartais supriešina, sutrauko ir labai artimus ryšius. Tačiau, dėmesio! Ne Jėzus supriešina. Jis tik iškelia kriterijų: gyventi sau patiems arba gyventi Dievui ir kitiems žmonėms; siekti, kad mums būtų tarnaujama ar tarnauti; paklusti savajam egoizmui ar Dievui. Štai kokia prasme Jėzus yra „prieštaravimo ženklas“ (Lk 2,34).
Šie Evangelijos žodžiai jokiu būdu nepateisina jėgos naudojimo tikėjimo skelbimui, - pabrėžė popiežius Pranciškus. Priešingai: tikroji krikščionio jėga yra tiesa ir meilė, kurios reikalauja atsakyti bet kokio smurto. Tikėjimas ir smurtas nesuderinami! Krikščionis nėra smurtautojas. Krikščionis yra stiprus. Kas yra jo stiprybė? Nuolankumas, nuolankumo ir meilės jėga.

Brangieji, - sakė popiežius Pranciškus, - iš Evangelijos žinome, kad netgi tarp Jėzaus giminaičių buvo nepritariančiųjų tokiam gyvenimo ir skelbimo būdui (plg. Mk 3,20-21). Tačiau jo Motina visada ištikimai jį sekė, neišleisdama iš savo širdies akių Jėzaus, Aukščiausiojo Sūnaus ir jo slėpinio. Galiausiai, Marijos tikėjimo dėka, Jėzaus giminaičiai tapo pirmosios krikščionių bendruomenės nariais (plg. Apd 1,14). Ir mes prašykime Mariją, kad padėtų mums neišleisti Jėzaus iš akių, visada jį sekti, net jei tai kainuoja. Visada atsiminkite, - sakė popiežius Pranciškus, - Jėzaus sekimas nėra neutralus, sekti Jėzų reiškia visiškai įsitraukti, nes tikėjimas nėra dekoracija, bet yra sielos jėga.

Po vidudienio maldos Šventasis Tėvas priminė tragišką nelaimę Filipinuose, kur nuskendus keltui žuvo daug žmonių. Popiežius Pranciškus taip pat dar kartą paprašė melstis už Egiptą. Visi kartu sakykime: Marija, Taikos Karaliene, melski už mus! (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.