Padėka Bažnyčiai Lietuvoje už dvasinę paramą Ukrainos katalikams sovietų persekiojimų metais

Ukrainos katalikų unitų Bažnyčios galva, pasibaigus Kijevo Rusijos Krikšto 1025 metų jubiliejaus iškilmėms, kreipdamasis į joms vadovavusį Ypatingąjį Popiežiaus Pranciškaus pasiuntinį kardinolą Bačkį, išreiškė dar neseniai persekiojamos Bažnyčios nuoširdžią padėką Lietuvos katalikų Bažnyčiai. „Kiek daug mūsų vyskupų lankėsi Lietuvoje, kad sustiprintų savo tikėjimą, kiek daug dvasinės literatūros, katekizmų, maldaknygių atspausdinote siekdami, kad ukrainiečių tikėjimo dvasinis alkis būtų pasotintas Dievo Žodžiu“, - pasakė kreipdamasis į Vilniaus arkivyskupą emeritą kardinolą Audrį Bačkį Kijevo ir Haličo Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas.

Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčia – unitai – per Stalino valdymą 1946 metais buvo oficialiai panaikinta ir nuo tada keturis dešimtmečius veikė nelegaliai, vien tik pogrindžio sąlygomis.

„Pasinaudosiu šios iškilmės proga, kad būtų patenkintas persekiojamos Bažnyčios vyskupų, kunigų, vyrų ir moterų vienuolių prašymas. Jie mūsų Bažnyčiai pavedė uždavinį padėkoti katalikų Bažnyčiai Lietuvoje. Dabar išmušė tinkamiausia istorinė valanda visos Bažnyčios vardu pareikšti jums „ačiū!“, sakė S. Ševčiukas, užbaigdamas Kijevo Rusios Krikšto iškilmės Mišias unitų Bažnyčios Patriarchalinėje Prisikėlusio Kristaus katedroje. Jis pridūrė, jog kardinolo Audrio Bačkio, Vilniaus emerito, dalyvavimas iškilmėje simboliškas dar tuo, kad Vilniuje lapkričio mėnesį įvyks Europos Sąjungos rengiamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Bačkis vadovavo specialiai Šventojo Tėvo paskirtai delegacijai, kurią sudarė, be kardinolo Bačkio, t. Justyn Boiko ir kun. Ihor Shaban, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios ekumeninių santykių vadovas.

Vatikano dienraštis l’Osservatore Romano pranešime apie rugpjūčio 17 ir 18 dienomis Kijeve vykusias iškilmes bei Kijevo ir Haličo Didžiojo arkivyskupo S. Ševčiuko ta proga išreikštą padėką Lietuvos Bažnyčiai už paramą sovietų persekiojimų metais, priminė Kijevo Rusios Krikšto iškilmių istorinę svarbą. Kijevo Rusios Krikšto paminėjimas Ukrainoje suteikė unitų Bažnyčiai progą iš naujo atgaivinti savo evangelinę misiją. Prieš 25 metus, 1988 m. minit Kijevo Rusios Krikšto tūkstantmetį, popiežius Jonas Paulius II parašė jubiliejui skirtą Apaštališkąjį laišką Euntes in mundum.

Kijevo kunigaikštystė galutinai priėmė krikščionybę X amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kunigaikščiui Vladimirui priėmus Krikštą. Rytų slavus krikščionybė pasiekė iš Bizantijos. Todėl visuomet buvo gyvas ryšys tarp Bažnyčios Ukrainoje, Rusijoje ir Konstantinopolyje. Šis ryšys, rašo Vatikano dienraštis, buvo prisimintas per piligrimystę į Turkiją, kai balandžio mėnesį Kijevo ir Haličo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko vadovautą delegaciją priėmė ekumeninis patriarchas Baltramiejus I. (Vatikano radijas)