Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Būkime tikri krikščionys (+video)

Šios dienos Evangelija mus ragina pamąstyti apie išganymą, - sakė popiežius Pranciškus, sveikindamas romiečius, piligrimus ir turistus, sekmadienio vidudienio maldos proga susirinkusius į Šv. Petro aikštę. Jėzus iš Galilėjos keliauja į Jeruzalę ir – kaip pasakoja Evangelistas Lukas - vienas pakeliui sutiktas žmogus jį klausia: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“ (13,23). Jėzus į klausimą atsako netiesiogiai. Svarbu žinoti ne kiek bus išgebėtų, bet kur kas svarbiau žinoti koks yra į išgelbėjimą vedantis kelias. Jėzus sako: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs“ (13,24). Ką tuo Jėzus nori pasakyti? Pro kuriuos vartus turime eiti? Kodėl Jėzus kalba apie ankštus vartus?

Vartų arba durų įvaizdis Evangelijoje gana dažnas, - sakė Popiežius. Jis naudojamas kalbant apie namus, primena namų židinio šilumą, kur saugu, kur viešpatauja meilė ir gerumas. Jėzus mums sako, kad yra tokios durys, pro kurias galime įeiti į Dievo namų šilumą, į bendrystę su juo. Šios durys yra pats Jėzus. Jis yra vartai į išganymą. Jis mus veda pas Tėvą. Ir šitos durys, kurios yra Jėzus, niekada nėra uždarytos. Jos atdaros visiems, be jokių skirtumų ir privilegijų, nes Jėzus nė vieno žmogaus neatstumia. Kas nors iš jūsų galbūt galėtų sakyti: „Bet, Tėve, aš tikrai būsiu atstumtas, nes aš esu didelis nusidėjėlis, gyvenime esu padaręs daug baisių dalykų“. Ne, tu nebūsi atstumtas! Tu esi mylimas, nes Jėzus myli nusidėjėlius. Jis visada atleidžia ir myli. Jėzus tavęs laukia, nori tave apkabinti ir tau atleisti. Jis tavęs laukia. Drąsos, ženk pro jo duris. Visi esame kviečiami eiti pro šias duris, žengti pro tikėjimo vartus, įeiti į jo gyvenimą ir leisti jam įeiti į mūsų gyvenimą, kad jis mus perkeistų, atnaujintų, suteiktų tobulą ir nesibaigiantį džiaugsmą.

Šiandien mes praeiname pro daugybę durų, mus raginančių žengti vidun, žadančių laimę, - kalbėjo popiežius Pranciškus. Įžengę pro šias duris, greitai susigaudome, kad laimė trunka tik trumpą akimirką, greit pasibaigia ir nežada nieko pastovaus. Tad klausių jūsų: o mes, pro kurias duris norime eiti? Ir ką norime įsileisti pro savo gyvenimo duris? Nebijokime žengti per tikėjimo į Jėzų slenkstį, leiskime jam įteiti į mūsų gyvenimą, mes patys išeikime iš savo egoizmų, iš užsidarymo savyje, abejingumo kitiems. Jėzus nušviečia mūsų gyvenimą nesibaigiančia šviesa. Tai ne fejerverkas ir ne vienkartinis blyksnis. Tai rami ir pastovi šviesa. Ši šviesa mus apgaubia kai įžengiame pro Jėzaus duris.

Žinoma, Jėzaus vartai yra siauri. Tačiau jie yra siauri ne dėl to, kad mums būtu sunkiau pro juos įeiti, o dėl to, jog Jėzus nori, kad mes atvertume jam savo širdis, kad išpažintume, jog esame nusidėjėliai, jog mus reikia išganymo, reikia jo atleidimo, kad nuolankiai priimtume jo išganingąjį gailestingumą ir kad jis mus atnaujintų. Jėzus Evangelijoje mums sako, kad būti krikščioniu nereiškia turtėti krikščionio „etiketę“. Aš klausiu jūsų: ar jūs esate tie, kurie turi etiketę su užrašu „krikščionis“ ar esate tikri krikščionys? Kiekvienas širdyje atsakykime į šį klausimą. Būkime tikri krikščionys, o ne tie, kurie tik nešioja krikščionio etiketę! Būkime tikri, nuoširdūs krikščionys!

Būti krikščionimi – tai gyventi tikėjimu, ir jį liudyti malda ir artimo meilės darbais, siekti teisingumo ir daryti gera. Visas mūsų gyvenimas turi eit pro ankštus vartus, kurie yra Kristus.

Savo kalbą Šventasis Tėvas baigė visus kviesdamas kreiptis į Mergelę Mariją, Dangaus Vartus, ir prašyti, kad ji mums padėtų žengti pro tikėjimo vartus, leisti, kad jos Sūnus perkeistų mūsų gyvenimą, kaip perkeitė Josios gyvenimą, kad ir mes mokėtume visiems skelbti Evangelijos džiaugsmą. (Vatikano radijas)