Popiežiaus pastoracinis paraginimas Bažnyčiai: Jau daug atliekame, galbūt esame pašaukti
daryti dar daugiau!
Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas antradienį Astalli pabėgėlių globos centre Romos
istoriniame senamiestyje paliko neišdildomą įspūdį jo sutiktiems keliems šimtams pabėgėlių,
kaip ir Astalli centro vadovams ir darbuotojams, jėzuitams ir savanoriams ne jėzuitams.
Popiežius visus drąsino primindamas ypač krikščionių pareigą tarnauti pabėgėliams,
juos palydėti ir ginti.
Šventojo Tėvo apsilankymas Astalli pabėgėlių globos
centre ir jo kalba priminė tai, ką jis pasakė lankydamasis Italijos Lampedūzos saloje
liepos 8 dieną. Tą sykį Pranciškus kalbėjo apie globalizuoto pasaulio nejautrumą kenčiančių
ir stokojančių brolių atžvilgiu, ragino pirmiausiai katalikus turėti imigrantus priimančią
širdį: „Dievas mus teis pagal tai, kaip pasielgėme su labiausiai stokojančiais žmonėmis“,
pažymėjo Lampedūzoje popiežius Pranciškus.
Susitikime Gesù (Jėzaus) bažnyčioje
po apsilankymo Astalli centre Pranciškus dar sykį ragino nebijoti skirtingumų: atvykstantys
pabėgėliai dažnai yra ne krikščionys, iš kitų kultūrų ir labai įvairių situacijų.
Broliškumas, – sakė popiežius, - turi padėti suprasti, kad tie skirtumai yra turtas
ir dovana, visiems. Tad gyvenkime broliškai! - sakė Pranciškus Jėzaus bažnyčioje.
Kaip jau minėta ankstesnėje Vatikano radijo programoje, Šventasis Tėvas išsamiau
aiškino, ką reiškia silpnųjų ir stokojančiųjų atžvilgiu „tarnauti“, „palydėti“ ir
„ginti“. Popiežius ypač akcentavo Bažnyčios vaidmenį: Visai Bažnyčiai svarbu, kad
vargšų globa ir teisingumo plėtra nebūtų vien tik specialistų uždavinys, o būtų visos
Bažnyčios pastoracijos, rengiamų būsimų kunigų ir vienuolių, visų parapijų eilinio
įsipareigojimo, taip pat bažnytinių judėjimų ir sąjūdžių, dėmesio centre. Popiežius
ypač kvietė vienuolijas „su visu rimtumu ir atsakomybe skaityti šį laiko ženklą. Tai
labai svarbu ir tai jums sakau labai nuoširdžiai“, - pridūrė Pranciškus ir tęsė:
„Viešpats
Dievas mus kviečia drąsiau ir dosniau vykdyti priėmimą ištuštėjusių bendruomenių namuose
ir vienuolynuose. Brangūs vienuoliai, brangios vienuolės, ištuštėję vienuolynai netarnauja
Bažnyčiai, perkeičiant juos į viešbučius pinigams uždirbti. Ištuštėję vienuolynai
nėra jūsų; jie skirti Kristaus kūnui, kuris yra pabėgėliai. Viešpats kviečia mus drąsiau
ir dosniau vykdyti priėmimą ištuštėjusių bendruomenių namuose ir vienuolynuose. Žinoma,
tai nėra paprasta, reikia kriterijų, atsakomybės, tačiau reikia išdrįsti. Jau daug
atliekame, galbūt esame pašaukti daryti dar daugiau, ryžtingai priimant ir dalijantis
tai, ką Apvaizda padovanojo, kad tarnautume.“
„Turime įveikti dvasinį supasaulėjimą
tam, kad būtume arti paprastų ir ypač paskutinių žmonių. Mums reikia tvirtų bendruomenių,
išgyvenančių meilę konkrečiais būdais!“ (Vatikano radijas)