Apaštalinis nuncijus Irake pasakoja apie savo kasdienybę: šarvuotas automobilis ir pingpongas su nunciatūros sekretoriumi

Arkivyskupas Giorgio Lingua jau beveik trejus metus praleido Bagdade, eidamas Šventojo Sosto nuncijaus Irake pareigas. Deja, pasak jo, miestą jis pažįsta daugiausiai per automobilio langą. Arkivyskupas apie Irako krikščionių aktualijas rašančiam blogui „Baghdadhope“ papasakojo apie savo kasdieninį gyvenimą šalyje, kuri vis dar panirusi į brolžudišką konfliktą.

Nunciatūra yra įsikūrusi „Žaliojoje Zonoje“, kurioje taip pat yra Irako institucijų būstinės. Pagrindiniai kontaktai su išore ir yra santykiai su institucijomis, taip pat su apie penkiasdešimčia kitų valstybių atstovybių Irake, su vietos katalikų ir krikščionių bendruomene, taip pat su pagrindiniais kitais religiniais lyderiais, daugumos ar mažumų.

Deja, neįmanoma pasivaikščioti Bagdade tiesiog šiaip, kvėpuojant miesto oru, klaidžiojant po gatves, nors tai būtų puiku, sakė arkivyskupas Lingua. Bagdadas yra miestas, kurį verta atskleisti, tačiau labai trūksta saugumo: po apgaulingai ramių dienų pasigirsta sprogimai ir sirenų garsai įvairiose miesto dalyse.

Nunciatūrą saugo iki dantų apsiginklavę septyni policininkai. Jie lydi, dviem džipais, kurie vienas važiuoja prieš, o kitas už nunciatūros šarvuoto automobilio tais atvejais, kai reikia palikti žaliąją zoną. Sargyba, Užsienio reikalų ministerijos potvarkiu, padvigubinama, jei reikia išvykti už miesto. Apie išvyką reikia pranešti 72 valandas prieš. Viena iš retų progų išeiti pėsčiomis yra sirų-katalikų katedros, esančios už 400 metrų nuo nunciatūros, aplankymas, kasmet paminint čia įvykusias didžiausias krikščionių žudynes.

Išskristi iš Bagdado taip pat nelengva: reikia paprašyti leidimo bent 24 valandas prieš skrydį. Pirmasis patikros punktas įrengtas 4 kilometrus iki oro uosto. Jei neturima leidimo automobiliui, reikia važiuoti su taksi. Už 500 metrų laukia kitas partikrinimas, su šunimis, dėl sprogmenų. Už 2,5 kilometrų dar vienas, kuri kontroliuoja kita saugumo kompanija.

Kai tenka visą dieną praleisti nunciatūroje, jo diena, pasakojo apaštalinis nuncijus, prasideda 6 valandą ryte. Išmanusis telefonas praneša dienos darbus. Norint nusiprausti, reikia pagalvoti iš anksto: kai lauke dieną temperatūra įkaista iki 50 laipsnių, vandens į vonią iš cisternų ant stogo reikia prileisti iš anksto, kad atvėstų...Po brevijoriaus ateina eilė susikaupimui ir Mišioms nunciatūros koplyčioje, kartu su nunciatūros sekretoriumi indu George Panamthundhil ir dvejomis chaldėjų vienuolėmis.

Devintą ryte prasideda tikroji darbo diena – uždavinių pagal svarbą organizavimas, atsakymas į laiškus, sąskaitos, skambučiai, pranešimų rengimas – tai, ką daro visos nunciatūros.

Laisvas pauzes, ryte ar po pietų, arkivyskupas Lingua skiria įvairiems asmeniniams užsiėmimams: kartais lanko nunciatūros sodelį, palaisto augalus, pažiūri ar vištų kampelyje nepadėtas kiaušinis. Nesant didelių galimybių judėti, stengiasi reguliariai praleisti pusvalandį ant bėgimo takelio. Po pietų dažnai mokosi arabų kalbos, bendraudamas su savo mokytoju per „Skype“ programą. Internete arba televizijoje susipažįsta su pagrindinėmis naujienomis. Na, o po vakarienės ir mišparų koplyčioje, po maldos už miestą, už jo žmonių taiką, vakaras kartais baigiasi pingpongo žaidimu su sekretoriumi, naudojantis žaidimų konsole. (Vatikano radijas)