Rugsėjo 13-14 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, vyksta tarptautinė konferencija apie
katalikų Bažnyčios vaidmenį Europos integracijos procese. Šiais metais konferencija
paskirta šeimos temai, kurią Vatikano Radijui komentavo vienas iš jos dalyvių, Popiežiškosios
šeimos tarybos pirmininkas arkivyskupas Vincenzo Paglia.
Europoje, bet taip
pat ir kitose pasaulio šalyse, konstatuojame, viena vertus, plačiai paplitusį šeimos
troškimą. Iš kitos pusės, turime tam tikrą destabilizuojančią kultūrą, kuri tą troškimą
tarsi sušaldo, komentavo arkivyskupas Paglia.
Vis tik, pasak jo, reikia pabrėžti,
kad dauguma šeimų atsilaiko prieš iššūkį. Jei mūsų šalyse nebebūtų, kartais herojiškų,
šeimų, kur eitų senoliai? Kur dėtųsi jaunuoliai, neturintys darbo arba jį praradę?
Kur eitų daugybė išsiskyrusių, kurie nežino kur eiti ir, Italijoje, neretai atsiduria
tarp benamių. Reikia išryškinti šį paradoksalų horizontą, kartu su didele viltimi:
šeima išsilaiko ir ją būtina sugrąžinti į politikos, kultūros, ekonomikos ir sielovados
centrą.
Viena iš konferencijos potemių yra skirta „gender“ ideologijai. Ir
čia, pasak arkivyskupo Paglia, reikia ryžtingai įsipareigoti debatuose, moksliškai,
nes tiek daug mūšių, kuriais siekiama parodyti, kad kultūra gali apsieiti be prigimties,
nebėra kultūra, tampa paikyste. Pakanka pasiklausyti antropologų, kurie sako – šimtus
milijonų metų gamta kūrė vyrą ir moterį, ar galime tai panaikinti vienu įstatymu?
Jei pažvelgiame į vaikų poreikius, matome, kad kiekvienam reikia mamos ir tėčio. Koks
liūdnas yra apibrėžimas „gimdytojas A ir gimdytojas B“! Visai netiesa tai, ką daug
kas sako – kad lytis yra nesvarbi. Reikia atsakingai, taip pat ir iš netikinčių pusės,
apsvarstyti šią temą.
Europa silpnai sprendžia šeimos politikos problemas.
Reikia šuolio pirmyn. Senstanti Europa jau nusprendė, kad neturi ateities. Europa,
kuri nepadeda šeimai, jau nusprendė viską užbaigti su dabartine karta. Tad reikia
drąsos. Šis senasis kontinentas, kuris su išmintimi vedė pasaulio kultūrą – nuo rašto
iki žmogaus teisių – dabar tarsi eina atbulomis, nebeturėdamas drąsos, susitelkdamas
ties detalėmis.
Kalbėdamas apie sielovadą, arkivyskupas Paglia su apgailestavimu
konstatavo, kad tikėjimo perdavimas šeimoje tampa iš tiesų problemiškas. Pirmosios
Komunijos ateina vaikai, kurie nemoka kryžiaus ženklo. Jų tėvai yra „beraščiai“ tikėjimo
sferoje. Jie neturi ir negali nieko perduoti. (Vatikano radijas)