Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Gailestingumas išvaduoja (+video)

Sekmadienio vidudienį sveikindamas maldininkus ir turistus susirinkusius į šv. Petro aikštę, popiežius Pranciškus komentavo Mišių Evangelijoje girdėtus tris Kristaus palyginimus – apie pasiklydusią avį, apie pamestą monetą ir apie tėvą bei du sūnus – sūnų „palaidūną“ ir sūnų, kuris manė esąs teisus, kuris manės esąs šventas. Visi šie trys palyginimai kalba apie Dievo džiaugsmą. Koks yra tas Dievo džiaugsmas? Dievo džiaugsmas yra atlaidumas! Tai pasiklydusią avį suradusio piemens džiaugsmas; tai džiaugsmas moters, suradusios pamestą monetą; tai džiaugsmas tėvo, kuris atgauna sūnų. Jis buvo pražuvęs ir atsirado, buvo miręs ir prisikėlė. Čia ir yra visa Evangelija. Čia glūdi visa krikščionybė! Tačiau dėmesio: tai ne tik jausmas, tai ne trumpalaikis gerumas! Gailestingumas yra jėga, galinti išvaduoti žmogų ir pasaulį iš tos „vėžio“ ligos, kuri yra nuodėmė, moralinis ir dvasinis blogis. Tik meilė gali užpildyti tuštumą, gali užlyginti tas blogio prarajas, kurios atsiveria širdyse ir istorijoje. Tik meilė tai gali. Ir tai yra Dievo džiaugsmas!

Jėzus, žmogumi tapęs Dievas, yra gailestingumas ir meilė, - sakė Šventasis Tėvas, - o mes kiekvienas esame ta pasiklydusi avis, ta pamesta moneta, kiekvienas iš mūsų esame tas sūnus, kuris iššvaistė savo laisvę, kuris prarado viską vaikydamasis stabus, laimės miražus. Bet Dievas mūsų neužmiršta. Jis yra gailestingasis Tėvas, kuris mūsų nepalieka. Jis yra kantrusis Tėvas, kuris visada mūsų laukia. Jie gerbia mūsų laisvę, bet išlieka ištikimas. Kai pas jį sugrįžtame, mus priima kaip į namus sugrįžtančius vaikus, jis nė akimirką nesiliauja mūsų laukęs. Jo širdis džiaugiasi kiekvienu sugrįžtančiu vaiku. Jis džiaugiasi, nes jis pats yra džiaugsmas!

Ko mums reikia bijoti? Mums gresia pavojus, kad imsime manyti, jog mes patys esame teisūs, kad galime teisti kitus, - tęsė Popiežius. Mes teisiame ir Dievą kai manome, kad jis turėtų nubausti nusidėjėlius, pasmerkti juos myriop, o ne atleisti. Taip manydami mes rizikuojame likti lauke, nepatekti į Tėvo namus. Mums gresia pavojus būti kaip tas palyginimo vyresnysis brolis, kuris nesidžiaugia jaunėlio brolio grįžimu, bet pyksta, kad tėvas iš džiaugsmo iškėlė puotą. Jei mūsų širdyje nėra gailestingumo, jei nesidžiaugiame Dievo atlaidumu, mes nesame bendrystėje su Dievu, net jei ir laikomės jo įsakymų, nes ne įsakymų laikymasis, bet meilė išvaduoja žmogų. Meilėje Dievui ir artimui telpa visi įsakymai. Dievo meilė ir džiaugsmas yra atleidimas. Jis visada mūsų laukia. Nesvarbu ką mes būtume padarę, jis yra tėvas, kuris visada mūsų laukia.

Jei mes laikysimės įstatymo „akis už akį, dantis už dantį“, niekaip nesugebėsime išeiti iš blogio rato. Piktoji Dvasia yra gudri, ji kurto mumyse iliuziją, kad vien žmogiškuoju teisingumu galime išsigelbėti patys ir išgelbėti pasaulį. Gi iš tiesų, tik Dievo teisingumas gali išgelbėti. Ir Dievo teisingumas buvo apreikštas Kryžiuje: Kryžiumi Dievas teisia mus ir visą pasaulį. Kaip Dievas teisia? Atiduodamas gyvybę už mus! Štai kur didžiausiais Dievo teisingumas, kuris visiems laikams nugalėjo šio pasaulio Kunigaikštį. Didžiausias teisingumas, nes didžiausias gailestingumas. Jėzus visus kviečia eiti šiuo keliu: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas” (Lk 6,36). Aš jus prašau tik vieno dalyko, - sakė popiežius Pranciškus baigdamas savo kalba, - šią akimirką, tyloje, pagalvokime apie žmogų, su kuriuo susipykome, kurio nemylime. Melskimės už tą žmogų, būkime gailestingi. Šaukimės Marijos, Gailestingumo Motinos užtarimo. (Vatikano radijas)