Kardinolų patarėjų taryba, Kurijos reforma ir Bažnyčios valdymas

Spalio 1-3 dienomis Vatikane vyko Kardinolų patarėjų tarybos, sudarytos iš aštuonių narių, atvykusių iš visų kontinentų, posėdžiai, beveik visuose juose dalyvavo popiežius Pranciškus, kurio noru ir potvarkiu ši Taryba buvo sušaukta. Jos uždavinys – parengti Romos Kurijos reformą ir atnaujinti visuotinės Bažnyčios valdymo būdus.

Kai kuriuose pasaulietinės spaudos komentaruose Kurijos reforma buvo naiviai pristatyta tarsi būsima popiežiaus Pranciškaus kova su kažin kokiais korumpuotais asmenimis. Tačiau iš tiesų kalbama apie Jono Pauliaus II pontifikato metu patvirtintą „Pastor bonus“ konstituciją, kuri apibrėžia ir reguliuoja visų Šventojo Sosto institucijų veiklą. Subrendo poreikis šią konstituciją pakeisti. Kaip pažymėjo Vatikano spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ, pristatydamas Kardinolų tarybos susitikimus, reforma nereiškia vien tik efektyviau veikiančios struktūros sukūrimo. Organizaciniai pertvarkymai bus vykdomi Vatikano II Susirinkimo mokymo šviesoje, siekiant, kad struktūros labiau atitiktų tą mokymą. Todėl pirmąjį Kardinolų tarybos posėdį popiežius Pranciškus pradėjo nuo Susirinkimo mokymo apie Bažnyčią apmąstymo.

Tai patvirtina ir dviejų kardinolų, kurie priklauso Kardinolų patarėjų tarybai, interviu šiomis dienomis: hondūrietis kardinolas Oscar Rodriguez Maradiaga dalijosi savo mintimis su katalikišku italų savaitraščiu „Famiglia cristiana“, o kardinolas Laurent Monsengwo iš Kongo Demokratinės Respublikos su Vatikano Radiju.

Pirmasis Kardinolų patarėjų tarybos uždavinys yra Vyskupų Sinodo reforma, sakė kardinolas Maradiaga. Yra daug pasiūlymų ir Sinodo struktūra bus reikšmingai pakeista. Popiežius nori, kad Vyskupų Sinodas taptų nuolatinių konsultaciniu organu. Iki šiol vyskupai susirinkdavo trejoms savaitėms ir diskutuodavo ribotą laiką. Popiežius Bergoglio nori, kad jis darbuotųsi ir konsultuotų nuolatos, jei būtina, kasdien, naudojant internetą. Trumpai tariant, Vyskupų Sinodas turi būti interaktyvi struktūra, kurioje vyskupai nariai išlieka visada aktyvūs, tuo pat metu kiekvienas būdamas savo šalyje.

Vyskupų Sinodas buvo didi Vatikano II Susirinkimo intuicija, kurią kodifikavo popiežius Paulius VI. Tačiau ši intuicija nebuvo iki galo išvystyta. Tad pirmasis Kardinolų patarėjų uždavinys šiuo metu yra Sinodo struktūros apsvarstymas. Po Vyskupų Sinodo bus kalbama apie Popiežiaus valstybės sekretoriatą ir dikasterijas. Tikslesnė darbotvarkė bus nustatyta per kitą kardinolų susirinkimą gruodžio mėnesį.

Pasiūlymų yra daug, pavyzdžiui vien iš Bažnyčios lotynų Amerikoje gauti pasiūlymai užpildo 110 puslapių. Tai įdomi ir vertinga medžiaga, tačiau ją reikia sutvarkyti, reikia išklausyti daug kitų balsų. Šiuo metu darbuojasi komisijos, kurios rengia ataskaitas apie dikasterijas. Todėl nereiktų tikėtis, kad reforma bus baigta jau kitais metais. Kaip vieną iš reformos pavyzdžių, kardinolas Maradiaga pacitavo hipotezę, jog į vieningą organišką darinį bus sujungti įvairūs ekonominius reikalus tvarkantys biurai.

Kardinolas Monsengwo su optimizmu ir viltimi kalbėjo apie Bažnyčios ateitį. Visų pirma todėl, kad turime Viešpaties pažadą, kad jokia galybė nenugalės Bažnyčios, ji gyvens, ji eis pirmyn. Savo kelią Bažnyčia pradėjo jau seniai. Ir ji visad turi reformuotis, nes yra pašaukta šventumui.

Priklausyti Kardinolų patarėjų tarybai, pasak kongiečio ganytojo, yra didžiulė atsakomybė, tačiau ją reikia priimti tikėjime, pasitikint, kad Viešpats ir Mergelė Marija padės ją nešant. Juk galiausiai tai ne kardinolai daro šį darbą. Pirmiausia tai Viešpaties darbas ir turime pasitikėti, kad Viešpats veda Bažnyčią kiekvienu momentu ir kryptingai. Esame tik vargšai nusidėjėliai, tačiau įsikabiname į Viešpatį ir jis veda, kur nori. Tai yra esminga – neįsivaizduoti, kad mes esame didūs, kad viską kontroliuojame. Ne, tai pats Viešpats veda savo Bažnyčią. (Vatikano radijas)