Šventojo Sosto diplomatas. Vaiko teisės neatsiejamos nuo šeimos gynimo

Vaiko teisių konvencijos 6 skyrius deklaruoja, jog vaikas turi teisę gyventi, išgyventi ir sveikai vystytis. Iš tiesų, be gyvenimo visos kitos teisės tampa beprasmiškomis, - sakė arkivyskupas Francis Chullikatt, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, dalyvaudamas diskusijoje apie vaiko teisių apsaugą ir plėtrą.

Komentuodamas ataskaitą apie vaikų mirtingumą, arkivyskupas Chullikatt pažymėjo, kad vienas iš veiksnių, kurie įtakoja vaikų mirtingumo mažinimą yra rūpestis motinos sveikata. Tai yra patvirtinama ir pačioje konvencijoje, kurioje akcentuota, jog vaikas turi teisę į ikigimdyminę ir pogimdyvinę priežiūrą. Šis pareiškimas prasmingas tik tuo atveju, jei ir negimusiam vaikui yra pripažįstama teisė į gyvenimą ir išgyvenimą. Toks yra ir Šventojo Sosto delegacijos suvokimas, interpretuojant Konvencijos pirmąjį straipsnį, kuriame paaiškinama, jog vaikas yra žmogiška būtybė iki 18 metų, o preambulėje implicitiškai kalbama apie vaiko teises „prieš ir po gimimo“.

Iš to išplaukia, kad visų pirma kiekvienam vaikui turi būti pripažįstama teisė gimti. Ši teisė turi būti saugojama lygiai, nediskriminuojant dėl jokių aplinkybių, taip pat dėl lyties, neįgalumo ar eugenikos politikų. Ikigimdyminės diagnozės, atliekamos su tikslu nuspręsti, ar leisti vaikui gimti, neatitinka Konvencijos nuostatų, kurias Šventojo Sosto delegacija vertina kaip pamatinį norminį instrumentą apie vaiko teises.

Sveikata ir ugdymas, pasak Šventojo Sosto diplomato, turi būti vertinami kaip visuma. Tai apima pareigą žengti konkrečius žingsnius, padedant tėvams ugdyti savo vaikus.

Komentuodamas kitą ataskaitą apie prekybą vaikais, vaikų prostituciją ir pornografiją, arkivyskupas Chullikatt pabrėžė, kad prevencija yra pagrindinis veiksnys saugant vaiką nuo pardavimo ir seksualinio išnaudojimo. Šioje perspektyvoje, kaip pažymėta pačioje JT ataskaitoje, nepakeičiamas yra šeimos vaidmuo. Šeima yra pirmasis saugios aplinkos advokatas. Tėvai yra pirmieji, kurie turi atsakomybę už sąlygas, kurios būtinos vaiko gyvenimui, išgyvenimui ir vystimuisi. Valstybės turi pareigą saugoti, remti ir stiprinti šeimas dėl geriausių vaiko interesų.

Vaiko teisių apsauga prasideda nuo pilnos pagarbos pačiam vaikui visose jo vystymosi etapuose, nuo užsimezgimo jo tėvai atlieka nepamainomą vaidmenį jų formacijoje ir ugdyme, šeima yra tinkamiausia vieta jų vystimuisi, kaip pripažįstama ir pačioje JT ataskaitoje. Vaikų teisių apsauga būtinai siejasi ir su šeimos gynimu, kurios nauda visuomenei yra akivaizdi: tai šeima, o ne valstybė, priima vaikus, juos maitina, juos moko ir užaugina naują kartą. Tiek Vaiko teisių konvencija, tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, pažymi Šventojo Sosto delegacijos vadovas, pripažįsta tėvų pirminę atsakomybę ir pirmumo teisę jų vaikų ugdyme.

Arkivyskupas Chullikatt taip pat kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos neseniai Vaiko teisių komiteto parengtus bendruosius komentarus. Tie komentarai yra ir lieka tik komiteto nuomone, jiems trūksta sutartinės kalbos ir juridinio precedento. Jie neatitinka Konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų, tad netarnauja geriausiems vaikų interesams. Ypač tokie terminai, kaip „lytinė orientacija“ ir „lyties tapatybė“ yra netinkami, neegzistuojant tarptautinio juridinio konsensuso. Rekomendacijose vaiko ugdymo seksualinės sveikatos, kontracepcijos ir esą „saugaus“ aborto suteikimas ignoruoja tėvų pritarimą, abortas yra skatinamas kaip šeimos planavimo įrankis, nors joks abortas negali būti „saugus“, nes nužudo vaiko gyvenimą ir žeidžia motiną. Tarptautinė konferencija apie populiaciją ir vystimąsi aiškiai deklaravo, kad abortas niekad negali būti skatinamas kaip šeimos planavimo metodas.

Todėl Šventasis Sostas ragina Komitetą peržiūrėti bendruosius komentarus atsižvelgiant į pačią Vaiko teisių konvenciją, į tėvų teises, į kitus tarptautinius instrumentus. (Vatikano radijas)