Šeima, gyvenk tikėjimo džiaugsmu! Popiežiaus susitikimas su šeimomis (+video)

Šeštadienį ir sekmadienį Romoje švenčiamos Tikėjimo metų šeimų dienos. Tūkstančiai šeimų atstovų iš 75 pasaulio šalių šeštadienį po pietų dalyvavo susitikime, vykusiame šv. Petro aikštėje. Susitikimą sudarė dvi dalys: pirmoji, įžanginė, kuriai vadovavo italų televizijos pramoginių renginių vedėjai; antroji, rimtesnė, kurioje dalyvavo ir popiežius Pranciškus.

Po arkivyskupo Vincenzo Paglia, Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininko sveikinimo ir keleto šeimų tėvų, vaikų ir senelių, santuokai besiruošiančių sužadėtinių, taip pat dviejų garsių italų kino režisierių – brolių Paolo e Vittorio Taviani liudijimų, į šeimas kreipėsi Šventasis Tėvas.

Brangios šeimos, atvykote kaip piligrimai iš įvairių pasaulio šalių išpažinti savo tikėjimą prie šv. Petro kapo, - sakė Popiežius, sveikindamas taip pat ir tas šeima, kurios šiame susitikime dalyvavo ne tiesiogiai, bet iš savo namų jį sekdami per televiziją ir internetą. Ši aikštė jus priima ir apkabina: esame viena tauta, viena siela, mus sukvietė Viešpats, kuris mus myli ir palaiko.

Popiežius sakė, jog jis dėmesingai išklausė susitikimo metu aikštėje skambėjusius šeimų liudijimus. Mačiau vaikus ir senelius, - kalbėjo Pranciškus, - jaučiau skurdą ir karus kenčiančių šeimų skausmą. Klausiau ką sako jaunimas, kuris trokšta sukurti šeimą nepaisant daugybės visokių kliūčių. Tad dabar savęs paklauskime: kaip šiandien šeimoje gyventi tikėjimo džiaugsmu?

Atsakydamas į šį klausimą, popiežius Pranciškus pirmiausia priminė Jėzaus žodžius, kuriuos užrašė evangelistas Matas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11,28). Gyvenimas dažnai sunkus, dažnai tragiškas. Dirbti sunku. Surasti darbą sunku. Tačiau tai kas labiausiai slegia gyvenime yra meilės stoka. Slegia širdį kai nesulaukiame šypsenos, kai nieks nenori mūsų priimti. Galvoju ir apie tylėjimą šeimoje, kai vyras ir žmona, tėvai ir vaikai, broliai ir seserys nesiklaba. Be meilės sunku nešti gyvenimo naštą. Galvoju apie vienišus senus žmones, apie materialinių sunkumų slegiamas šeimas, apie tas, kurioms nieks nepadeda prižiūrėti namuose slaugomus ligonius. „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti“, sako Jėzus. Ateikite pas mane viso pasaulio šeimos, aš jums padėsiu, kad jūsų džiaugsmas būtų tobulas.

Kitą atsakymą į pradžioje iškeltą klausimą „kaip šiandien šeimoje gyventi tikėjimo džiaugsmu?“ randame santuokos apeigų žodžiuose: „Prisiekiu tave gerbti, mylėti, būti tau ištikimas...“ Tardami šituos žodžius sutuoktiniai nežino su kokiais džiaugsmais ir kokiomis bėdomis teks jiems susidurti gyvenime. Jie, kaip Abraomas, išsiruošia į kelionę kartu per gyvenimą. Tai ir yra santuoka! Eiti, keliauti kartu, įsikibus vienas kitą ir pasitikint nuolatos vedančia Viešpaties ranka. Pasitikint Dievo ištikimybe, be baimės, su atsakomybe įmanoma įveikti visus sunkumus. Krikščionys sutuoktiniai nėra naivūs, jie žino, kad gyvenime visada bus sunkumų ir pavojų. Bet jie nebijo prisiimti atsakomybės Dievo ir visuomenės akivaizdoje. Jie nebėga, nesislapsto, neatsisako pašaukimo sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Neretai girdime nusiskundimą, kad šiandien tai labai sunku. Aišku, sunku. Dėl to reikalinga sakramento malonė. Sakramentai skirti ne tam, kad papuoštų gyvenimą. Santuokos sakramentas tai ne tik graži šventė. Krikščionys tuokiasi sakramente, nes jie žino, kad jiems jo reikia. Jiems reikia sakramento, kad būtų vieningi ir galėtų atlikti tėvystės misiją.

Popiežius taip priminė kaip svarbu šeimoje dėmesingumas, vienas kito supratimas, atleidimas. Prieš kelias savaites šioje aikštėje sakiau, kad šeimos gyvenime būtini trys žodžiai, - sakė Šventasis Tėvas. Šiandien norėčiau vėl juos pakartoti. Tie trys žodžiai tai „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“.

Trečią atsakymą į pradžioje užduotą klausimą mus siūlo Jėzaus paaukojimo šventykloje ikona, kurią čia matome, - tęsė Popiežius, rydamas į ant pakylos iškeltą ikoną su paaukojimo scena. Kaip jūs visi, taip ir šios scenos veikėjai keliauja: Marija ir Juozapas, kaip Įstatymui klusnūs piligrimai, atkeliavo į Jeruzalę; taip pat ir senelis Simeonas bei pranašė Ona eina Šventosios Dvasios paskatinti į šventyklą. Matome susitinkančias skirtingas žmonių kartas: Simeonas paima ant rankų kūdikį Jėzų ir atpažįsta jame Mesiją, Ona šlovina Dievą ir skelbia išganymą, visiems kas laukė Izraelio išvadavimo. Šiedu seneliai įkūnija tikėjimo atminimą. Marija ir Juozapas yra Jėzaus buvimu palaiminta šeima. Visos šeimos, kaip Nazareto šeima, priklauso savo tautos istorijai ir jų buvimas nebūtų įmanomas be ankstesnių kartų.

Brangios šeimos, - sakė Šventasis Tėvas, - jūs irgi esate Dievo tautos nariai. Džiugiai keliaukite su šia tauta. Būkite visada vienybėje su Jėzumi ir skelbkite jį visiems savo liudijimu. Dėkoju jums, kad atvykote. Visi drauge kartokime šv. Petro žodžius, kurie mus stiprina sunkumų akimirkomis: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6,68). Su Kristaus malone gyvenkite tikėjimo džiaugsmu! Viešpats jus telaimina; Marija, mūsų motina, jus telydi!

Baigus šeimoms skirtą katechezę, popiežius Pranciškus ir visi susitikimo dalyviai atnaujino Tikėjimo išpažinimą. (Vatikano radijas)