2013-11-06 17:10:00

Bendroji audiencija. Mus vienija sakramentų, charizmų ir meilės bendrystė (+video)


Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius Pranciškus tęsė prieš savaitę pradėtą katechezę apie Šventųjų bendravimą. Anąkart kalbėjęs apie šventųjų asmenų bendrystę, šį trečiadienį Popiežius kalbėjo apie antrą tikėjimo Šventųjų bendravimu aspektą – šventųjų dalykų, tai yra dvasinių vertybių bendrystę. Abu šie aspektai vienas su kitu artimai susiję, nes krikščionių bendrystę ugdo dalijimasis ir naudojimasis dvasinėmis vertybėmis, ypač sakramentais, charizmomis ir artimo meile.

Visų pirma sakramentų bendrystė. Sakramentais išreiškiama ir gyvenama mūsų tarpusavio bendrystė, nes juose mes susitinkame su Kristumi, mūsų Gelbėtoju, o per jį ir su mūsų tikėjimo broliais. Sakramentai, - sakė Popiežius, - tai ne išorinės apeigos ir ne ritualai, bet Kristaus galia. Sakramentuose yra Jėzus Kristus. Kai švenčiame Mišias, Eucharistijoje yra gyvas Jėzus, jis mus suburia draugėn, mes tampame Tėvą šlovinančia bendruomene. Kiekvienas iš mūsų Krikštu, Sutvirtinimu ir Eucharistija esame inkorporuoti į Kristų ir suvienyti su visa tikinčiųjų bendrija. Tad jei, viena vertus, sakramentais gyvenama Bažnyčioje, antra vertus – sakramentai „kuria“ Bažnyčią, ją ugdo, gimdo naujus vaikus, suburia juos į šventą Dievo tautą, sutvirtina jų priklausomybę Bažnyčiai. Kiekvienas susitikimas su Kristumi, sakramentuose mums dovanojančiu išganymą, mus ragina eiti ir skelbti kitiems tą išganymą, kurį matėme, prie kurio prisilietėme, kurį sutikome ir priėmėme. Sakramentų galia mes tampame misionieriais, jie įkvepia apaštališkąjį uolumą skelbti Evangeliją kiekvienoje aplinkoje, taip pat ir ten, kur susiduriame su priešiškumu. Misionieriškas uolumas yra pats tikriausias sakramentinio gyvenimo vaisius, nes sakramentų dėka mes dalyvaujame Dievo, norinčio visus išgelbėti, išganomajame darbe. Sakramentų malonė palaiko mumyse gyvą ir džiaugsmingą tikėjimą, sugebantį stebėtis nuostabiais Dievo darbais ir atsispirti pasaulio stabų vilionėms.

Štai kodėl svarbu, - sakė popiežius Pranciškus, - eiti Komunijos, svarbu, kad kūdikis būtų greitai pakrikštytas, svarbu priimti Sutvirtinimo sakramentą. Kodėl? Dėl to, kad tai Jėzaus, kuris mums padeda, buvimas su mumis. Svarbu, kad mes, kurie esame nusidėjėliai, eitume išpažinties. „Bet tėve, aš bijau, kad mane kunigas apkuls“. Ne, jis tavęs neapkuls. Žinai ką sutiksi Susitaikinimo sakramente? Sutiksi Jėzų, kuris tau atleidžia. Jėzus tavęs laukia šiame sakramente. Ir tai ugdo visą Bažnyčią.

Antrasis šventų dalykų bendrystės aspektas yra charizmų bendrystė. Šventoji Dvasia dalija tikintiesiems daugybę dovanų ir dvasinių malonių. Ši, tam tikra prasme „išradinga“ Šventosios Dvasios dovanų įvairovė skirta Bažnyčiai ugdyti. „Charizmos“ tai Šventosios Dvasios dovanos: tai tam tikri bruožai, tam tikri sugebėjimai, tam tikros galimybės. Šios dovanos duodamos ne tam, kad būtų paslėptos. Šias dovanas gauname, kad jomis dalintumės su kitais. Jos suteikiamos ne tik gaunančiojo, bet visos Dievo tautos labui. Jei charizma būtų skirta tik savęs iškėlimui, reikėtų suabejoti ar ja tinkamai naudojamės ir ar iš viso tai tikra charizma. Charizmos tai ypatingos malonės, suteikiamos vieniems, daugybės kitų labui. Tai atskirų asmenų sąžinėse ir gyvenimuose gimstantys sugebėjimai, įkvėpimai, vidinės paspirtys visos bendruomenės gerovei. Šios dovanos pirmiausia pasitarnauja Bažnyčios šventumui ir misijai. Visi esame kviečiami jas gerbti savyje ir kituose, priimti kaip stimulus naudingus Bažnyčios gyvenimui ir veiklai. Šv. Paulius įspėjo: „Negesinkite Dvasios“ (1 Tes 5,19). Negesinkite Dvasios, dalijančios šias dovanas, gabumus, dorybes – visa tai, ko reikia Bažnyčios augimui. Kokia mūsų laikysena šių Šventosios Dvasios dovanų atžvilgiu? Ar suprantame, kad Dvasia jas gali dalinti kam nori? Ar priimame jas kaip dvasinę pagalbą, kuria Viešpats sustiprina mūsų tikėjimą, duoda jėgų mūsų misijai pasaulyje? – klausė Šventasis Tėvas.

Toliau katechezėje Popiežius palietė trečiąjį šventų dalykų bendrystės aspektą – meilės bendrystę. Jau pirmųjų krikščionių laikais, pagonys juos stebėdavo ir sakydavo: „Žiūrėkite, kaip jie vieni kitus myli, kaip jie vieni kitiems gero linki. Tarp jų nėra neapykantos, nėra apkalbų“. Artimo meilė – tai mūsų širdyse Šventosios Dvasios išlieta Dievo meilė. Charizmos labai svarbios krikščionių bendruomenei, bet jos tėra tik priemonės brandinti artimo meilę, kuri, pasak šv. Pauliaus, yra aukščiau visų charizmų (plg. 1 Kor 13,1-13). Be meilės net ir nuostabiausios dovanos būtų tuščios. Štai šis žmogus gydo kitus žmones. Jis turi gydymo dovaną. Bet ar jo širdyje yra meilė. Jei yra, gerai, pirmyn, bet jei nėra, jo Bažnyčiai nereikia. Jei nėra meilės, jokia dovana nenaudinga. Kur nėra meilės, ten prisipildo egoizmo. Aš jūsų klausiu: jei mes visi būtume egoistai, tik egoistai, galėtume gyventi kaip bendruomenė? Įmanoma taikiai gyventi būnant egoistais? Neįmanoma! Dėl to reikalinga vienijanti meilė. Kiekvienas, kad ir pats mažiausias meilės įkvėptas darbas, naudingas visiems. Dėl to, gyventi Bažnyčios vienybėje, meilės bendrystėje, reiškia siekti nesiekti savo naudos, bet dalintis brolių skausmais ir džiaugsmais, padėti nešti silpnųjų ir vargstančiųjų naštą. Šitoks solidarumas tai ne retorinė figūra, ne tušti žodžiai, bet neatskiriama krikščionių bendrystės dalis. Jei gyvename artimo meile, mes esame pasauliui Dievo meilės ženklas, esame vieni kitiems ir visiems Dievo meilės „sakramentas“. Ir tai kur kas daugiau negu tik maži meilės darbai, kuriais vieni kitiems patarnaujame. Tai kur kas gilesnė tikrovė: bendrystės dėka mes esame pajėgūs visiškai prisiimti kito žmogaus džiaugsmą ir skausmą.

Dažnai mes pernelyg sausi, abejingi, nedėmesingi; spinduliuojame aplink ne broliškumą, bet blogą nuotaiką, šaltį, egoizmą. Argi įmanoma šaltumu, abejingumu ir egoizmu ugdyti Bažnyčią? Egoizmas, abejingumas, šaltumas Bažnyčios neugdo. Bažnyčią ugdo tik Šventosios Dvasios skleidžiama meilė. Viešpats mus kviečia į bendrystę su juo sakramentais, charizmomis ir meile; kviečia deramai gyventi mūsų krikščioniškąjį pašaukimą. (Vatikano radijas)









All the contents on this site are copyrighted ©.