Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Esame piligrimai iš mirties į amžiną gyvenimą
(+video)
Sveikindamas maldininkus, sekmadienio Vidudienio maldos proga susirinkusius į Šv.
Petro aikštę ir jos prieigas, kurių ir šį karatą buvo arti šimto tūkstančių, popiežius
Pranciškus, kaip įprasta, komentavo Mišių Evangeliją.
Sekmadienio Evangelijoje
buvo kalbama apie Jėzaus susidūrimą su prisikėlimu iš numirusių netikinčiais sadukiejais.
Norėdami pajuokti Jėzų, jie užduoda jam klausimą apie sunkiai įsivaizduojamą septynis
kartus ištekėjusios moters atvejį. Kurio iš septynių vyrų žmona ji bus kai mirusieji
prisikels? Jėzus, kaip visada romus ir kantrus, pirmiausia jiems atsako, kad amžinasis
gyvenimas yra kitoks negu žemiškasis. Amžinasis gyvenimas yra kitas gyvenimas, vykstantis
kitoje dimensijoje, kur, be kita ko, nėra ir santuokos, priklausančios tik žemiškajam
gyvenimui. Prisikėlusieji – sako Jėzus – bus kaip angelai, gyvens kitokioje būsenoje,
kurios mes negalime nei patirti, nei įsivaizduoti.
Po to Jėzus, jei taip galima
sakyti, pereina į kontrataką, - tęsė savo kalbą popiežius Pranciškus. Jis ima taip
paprastai ir originaliai cituoti Šventąjį Raštą, kad mes nustebę imame žavėtis mūsų
Mokytoju. Kaip prisikėlimo įrodymą Jėzus pateikia Mozės ir degančio krūmo epizodą
(plg. Iš 3,1-6), kur Dievas apsireiškia esąs Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas. Dievo
vardas susisieja su žmonių vardais ir šis saitas stipresnis už mirtį. Ir mes kiekvienas
apie mūsų santykį su Dievo galime sakyti: Jis yra mūsų Dievas. Jis yra kiekvieno iš
mūsų Dievas! Tarsi jis turėtų mūsų vardą. Dėl to Jėzus tvirtina: „Dievas nėra mirusiųjų
Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“ (Lk 20,38). Šis ryšys yra svarbiausias. Ši
sandora yra fundamentali. Jis pats, Jėzus, yra šis ryšys, jis yra Prisikėlimas ir
Gyvenimas, nes ant kryžiaus paliudyta meile jis nugalėjo mirtį. Jėzuje Dievas visiems
dovanoja amžinąjį gyvenimą. Jėzaus dėka visi gyvena amžino gyvenimo viltimi, naujo,
dar tikresnio už šį gyvenimą. Gyvenimas, kurį Dievas mums ruošia, nebus tik pagražinta
dabartinio gyvenimo tąsa: mes negalime jo įsivaizduoti, nes Dievo meilė ir gailestingumas
kiekvieną kartą mums yra staigmena. Įvyks tai ko nesitikėjo sadukiejai.
Ne
dabartinio gyvenimo kriterijais turime mąstyti apie amžinybę, bet amžinybės viltis
turi įprasminti mūsų dabartinį gyvenimą, - pabrėžė Šventasis Tėvas. Jei žiūrime tik
žmogaus akimis, kyla pagunda sakyti, kad žmogaus gyvenimas tai tik kelionė į mirtį.
Jėzus mums siūlo kitą perspektyvą: mes keliaujame iš mirties į gyvenimą, į tobulą
gyvenimą. Mirtis yra ne prieš mus, bet už nugaros. Prieš mus yra Dievas, gyvųjų Dievas;
sandoros su žmonija Dievas, Dievas, kuris turi mano vardą, nes Jis juk pasakė: Aš
esu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas. Jis yra tavo Dievas, mano Dievas, mūsų Dievas.
Gyvųjų Dievas! Jėzaus pergale prieš nuodėmę ir mirtį prasidėjo nauji begalinio džiaugsmo
ir šviesos laikai. Jau šioje žemėje maldoje, sakramentuose, mūsų tarpusavio broliškume
mes sutinkame Jėzų ir galime jau dalinai ragauti prisikėlimo. Dievo meilė ir ištikimybė
uždega liepsną mūsų širdyse, stiprina mūsų tikėjimą prisikėlimu. Dievo ištikimybė
nėra laikina, jos neriboja laikas, ji amžina ir negali pasikeisti. Dievo meilė duodama
ne tam tikram laikui. Ji amžina. Dievas ištikimas. Jis kiekvieno mūsų laukia ir kiekvieną
nuolatos lydi.
Po Viešpaties Angelo maldos, popiežius Pranciškus paminėjo sekmadienį
Paderborne, Vokietijoje, vykusią Marijos Teresės Bonzel beatifikaciją. Šiai naujai
palaimintajai, gyvenusiai devynioliktajame amžiuje, Eucharistija buvo šaltinis dvasinės
energijos, kurios kupina ji nenuilstamai tarnavo vargšams. Šlovinkime Viešpatį už
jo liudijimą. Popiežius taip pat dar kartą pakvietė melstis už stichinės nelaimės
aukas Filipinuose, o taip pat paminėjo išpuolio prieš Vokietijos žydus, vadinamosios
„krištolinės“ arba „stiklų nakties“ (Kristallnacht) 75-ąsias metines. (Vatikano
radijas)