Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Audiencijos ir vidudienio malda >  2013-11-13 13:58:55
A+ A- print this page



Pranciškaus katechezė apie Krikštą: atgaivinimas ir šviesa (+ video)



Trečiadienio bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje skaitytoje katechezėje popiežius Pranciškus komentavo Tikėjimo Išpažinimo eilutę „Tikiu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti“. Tai vienintelė tiesioginė nuoroda į sakramentą krikščioniškajame Credo. Krikštas yra tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo durys. Prisikėlęs Kristus apaštalams paveda: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 15-16). Bažnyčios misija yra evangelizuoti ir išrišti nuodėmes per krikšto sakramentą.

Šventasis Tėvas komentavo žodžius, kurie sudaro minėtąją Išpažinimo eilutę, pirmiausia žodį „tikiu“ arba „išpažįstu“. Juo iškilmingai pripažįstama Krikšto svarba. Tardami šį žodį išpažįstame savo, kaip Dievo vaikų tapatybę. Krikštas yra tarsi krikščionio tapatybės kortelė.

Visi jūs žinote dieną, kada gimėte ir švenčiate gimtadienį, tiesa? Visi mes švenčiame gimtadienį. Tad jus paklausiu, ko jau klausiau ir kitąkart: atsimenate savo Krikšto datą? Pakelkite rankas, kas atsimena, - kvietė popiežius Pranciškus, juokais pridurdamas, kad vyskupų neprašo, nes kitaip galėtų susigėsti.

Padarykime taip: šiandien, kai grįšite į namus, paklauskite kurią dieną buvote pakrikštyti, atraskite, nes tai yra jūsų antrasis gimtadienis. Pirmasis gimtadienis yra gimimas gyvenimui, o antrasis yra gimimas Bažnyčioje. Tokie yra namų darbai: atrasti Krikšto datą ir padėkoti Viešpačiui už Krikštą, kuris atvėrė duris į Jo Bažnyčią, - kalbėjo popiežius.

Jis priminė, kad Krikštas yra susietas su nuodėmių atleidimu. Atgailos arba Išpažinties sakramentas yra tarsi antrasis Krikštas, kuris visada primena pirmąjį ir jį sustiprina. Pirmasis Krikštas yra kelio pradžia link Dievo, per visą gyvenimo trukmę, atsivertimo kelio, kurį palaiko Atgailos sakramentas.

Galvokite, - sakė Pranciškus, - apie tai: kai einame išpažinti savo silpnumų, savo nuodėmių, einame prašyti atleidimo iš Jėzaus, bet taip pat atnaujinti savo Krikštą su tuo atleidimu. Ir tai yra gražu, kiekvienoje išpažintyje tarsi švenčiame Krikštą. Išpažintis nėra seansas tardymo kambaryje, tačiau šventė. Išpažintis yra skirta pakrikštytiems, kad krikščioniško orumo baltas rūbas išliktų švarus.

Kitas elementas: „vienas Krikštas“. Šis išsireiškimas primena apaštalo Pauliaus žodžius: „Vienas Viešpats, vienas tikėjimas ir vienas krikštas“ (Ef 4,5). „Krikštas“ pažodžiui reiškia „panirimas“. Krikštas yra tikras dvasinis panirimas į Kristaus mirtį, iš kurios išnyrama, kartu su Juo, kaip naujiems kūriniams. Tai atgaivinimo ir apšvietimo vonia. Atgaivinimo, nes be gimimo iš vandens ir Dvasios niekas negali įžengti į Dangaus karalystę; apšvietimas, nes per Krikštą žmogus yra pripildomas Kristaus malonės, kuri yra tikroji šviesa (Jn 1,9). Todėl per Krikšto apeigas tėvai laiko uždegtą žvakelę; Krikštas mus apšviečia iš vidaus su Jėzaus šviesa. Galiausiai pakrikštytasis yra kviečiamas pats tapti „šviesa“ – gauto tikėjimo šviesa – savo broliams, ypač tiems, kurie yra tamsoje ir savo gyvenimo horizonte nemato prošvaisčių.

Galime savęs klausti: ar Krikštas man yra tik kažkoks praeities faktas, izoliuotas įrašas, ar gyva tikrovė, kurią jaučiu savo dabartyje, kiekvienu momentu? Ar jauties stipriu, turinčiu tą jėgą, kurią Kristus davė per savo mirtį ir prisikėlimą? Ar jauties parblokštu, bejėgiu? Krikštas teikia jėgą ir šviesą. Ar jauties apšviestas tos šviesos? Ar esi šviesos vyras, šviesos moteris? Ar esi aptemęs asmuo, be Jėzaus šviesos? Reikia priimti Krikšto malonę, kuri yra dovana, ir tapti šviesa visiems!

Galiausiai, trečias elementas – „nuodėmėms atleisti“. Krikšto sakramentu yra atleidžiamos visos nuodėmės, prigimtinė nuodėmė ir asmeninės nuodėmės, nuodėmių pasekmės. Krikštas atveria duris naujam gyvenimui, neapsunkintam neigiamos praeities, tačiau jau atspindinčiam dangaus Karalystės grožį ir gerumą. Tai galingas Dievo gailestingumo įsikišimas į mūsų gyvenimą. Šis įsikišimas nepanaikina mūsų žmogiškos prigimties silpnumo – visi esame silpni, visi esame nusidėjėliai; neatima atsakomybės prašyti atleidimo kaskart suklydus. Negaliu pasikrikštyti daug kartų, tačiau galiu išpažinti ir atnaujinti Krikšto malonę. Viešpats Jėzus yra toks geras, kad niekad nepavargsta mums atleisti. Kai mūsų silpnumai priveria krikšto atvertas duris, Išpažintis jas vėl atveria, tarsi antras krikštas. Jame atleidžiama viskas ir esame apšviečiami, kad eitume pirmyn su Viešpaties šviesa. Eikime pirmyn, džiugūs, nes gyvenimas turi būti gyvenamas su Jėzaus Kristaus džiaugsmu, tai yra Viešpaties malonė, - baigdamas savąją katechezę sakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising