Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos rudens sesija. Ką Bažnyčios gali sakyti ir daryti pokriziniu laikotarpiu?

Lapkričio 15 dieną, penktadienį, Briuselyje baigėsi Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) rudens sesija. COMECE, kurioje Lietuvos episkopatui atstovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, užduotys yra Europos Sąjungos politinių procesų stebėjimas ir analizė, Bažnyčios Europoje informavimas, dialogas su Europos Komisija, Ministrų taryba ir Europos Parlamentu, susitikimų ir konferencijų organizavimas, remiantis Bažnyčios socialine doktrina.

Lapkričio 13 dieną pradedant COMECE rudeninį susitikimą kardinolas Reinhard Marx, COMECE pirmininkas, kalbėjo apie praėjusių dvylikos mėnesių įvykius, apie tas svarbias Europos Sąjungos politikos temas, kurios neaplenkia ir Bažnyčios gyvenimo.

Žinių apie Europos Sąjungą netrūko, sakė vokiečių kardinolas, Miuncheno arkivyskupas. Jis priminė, kad kontinentas dar jaučia stiprias 2008 metų bankų ir ekonomikos krizės pasekmes. Europos Sąjunga, jos lyderiai ir institucijos nesidžiaugia žiniasklaidos palankumu. Buvo balsų, kurie suabejojo pačiu Europos projektu, tiesa, retai Europos politinio elito tarpe. Taip pat kilo klausimų apie Europos vietą pasaulyje ir apie santykius su JAV, šnipinėjimo skandalo ir karo Sirijoje kontekste. Kitą rudenį jau bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, nauji lyderiai užims pareigas Komisijoje ir Taryboje.

Kardinolas Marx priminė, kad pavasario COMECE sesija buvo praleista dėl konklavos, kurios metu popiežiumi išrinktas kardinolas Bergoglio. Popiežius Pranciškus, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo konklavos, retai dingsta iš antraščių ir nenustoja žadinti krikščionių sąžinių įvairiais socialiniais-politiniais klausimais: skurdo, migracijos, nedarbo, atskirties. Šie klausimai taip pat yra Europos Sąjungos dėmesio centre.

Gegužės mėnesio susitikime su popiežiumi, sakė kardinolas Marx, jis pasidalijo su Pranciškumi įsitikinimu, jog įvairiuose lygiuose dirbantys Europos Sąjungos pareigūnai domisi Bažnyčios gairėmis ir yra joms atviri. Todėl naujojo popiežiaus lyderystė minėtais jautriais klausimais gali realiai įtakoti pokyčius.

Krizės metu buvo keliami klausimai ir apie krikščionių balsą Europos debatuose. Galbūt buvome pernelyg drovūs ir kratėmės užimti stiprias pozicijas kalbant apie „sprendimus“. Kaip žinome, pavieniai vyskupai pasisakė, kaip ir kai kurios Vyskupų konferencijos. Taip pat ir COMECE pareiškė aiškias nuostatas kai kuriais su Europos Sąjungos politika susijusiais klausimais. Tačiau klausimas išlieka: ką Bažnyčios daro, ką jos sako šiais iššūkių laikais? Kita vertus, toks įspūdis, kad ir politikai, valstybės žmonės taip pat nežino kuria kryptimi judant krizė bus tikrai įveikta. Bažnyčia gali priminti, kad demokratiška ir klestinti visuomenė turi remtis etiniais principais.

Pagrindinė Europos Sąjungos episkopatų komisijos rudens susitikimo tema buvo migracija. Kardinolas Marx priminė tragediją prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos krantų, žuvus trims šimtams migrantų, plaukusių iš Afrikos. Popiežius Pranciškus nuvyko į Lampedūzą ir padėjo migrantų ir pabėgėlių teisių ir situacijos gražinimui į viešojo dėmesio ir politinių debatų centrą. Praėjusią savaitę Lampedūzos vyskupas Francesco Montenegro COMECE kvietimu Briuselyje dalyvavo pusryčiuose su nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi migrantais, atstovais. Dvi didžiosios problemos: migrantų pirmasis sutikimas ir vėliau, kurie lieka Europoje, integracija.

Kiti klausimai: bankų ir ekonomikos krizės pasekmės, populizmo ir nacionalizmo, dažnai orientuoto prieš Europos Sąjungą, stiprėjimas, galiausiai tai, kad baigiantis dabartinio Europos Parlamento kadencijai bus teikiama daug pasiūlymų ir priimama daug teisinių aktų. (Vatikano radijas)