Popiežius Pranciškus paskatino daugybę žmonių pasitikėti Atgailos sakramentu
Penktadienį, lapkričio 15-ąją dieną, Romoje pasibaigė IV simpoziumas, organizuotas
Apaštalinės Penitenciarijos ir skirtas istorinei temai: Atgaila ir Penitenciarija
tarp humanizmo ir Renesanso. Doktrina ir praktika moderniosios eros pradžioje (1300
- 1517).
Vatikano Radijui Apaštalinės Penitenciarijos regentas monsinjoras
Krzysztof Nykiel komentavo, jog simpoziume apmąstoma atgailos ir Atgailos sakramento
istorinė, kanoninė ir sielovadinė evoliucija. Tema istorinė, tačiau ne vien: Atgaila
ir šiandien yra viena iš gyvybinių Bažnyčios dvasinio gyvenimo arterijų.
Baigiasi
Tikėjimo Metai, į Romą atvyksta daugybė piligrimų, dažnai ateinantys pamatyti ir pasiklausyti
popiežiaus Pranciškaus. Nuolatos budintys popiežiškųjų bazilikų nuodėmklausiai džiaugiasi,
kad trečiadieniais ir sekmadieniais, po popiežiaus Pranciškaus vedamų bendrųjų audiencijų
ir vidudienio maldos, Atgailos ir Išpažinties sakramentu pasinaudoja daugybė tikinčiųjų.
Popiežius
Pranciškus nuolatos paragina su pasitikėjimu eiti išpažinti savo nuodėmes, ragindamas
nesigėdyti ir nebijoti, sakydamas, kad Dievas džiaugiasi, kai Jo prašoma atleisti
ir kai gali parodyti savo gailestingumą.
Gailestingumas, - sakė monsinjoras
Nykiel, - yra evangelinio skelbimo širdyje. Jėzus atėjo gelbėti prarastųjų ir popiežius
Pranciškus stengiasi perduoti tai, kad Dievas yra begalinis gailestingumas, kad Bažnyčia
yra gailestinga Motina ir gailestingumo namai, visų namai. Šie popiežiaus žodžiai
iš tiesų padeda tikintiesiems su pasitikėjimu ir nuoširdumu prisiartinti prie Atgailos
sakramento. Evangelizavimas nereiškia vien tiesos skelbimo. Evangelizuoti reiškia
prisiliesti prie žmogaus širdies, padėti jai priimti Dievo meilę. Atgailos sakramento
patirtis yra Dievo meilės patirtis. (Vatikano radijas)