Vyskupų piligriminis susitikimas Gvadalupėje. Popiežiaus žinia: „Tikėjimo lobis nėra asmeninė dovana“

Trijų šimtų dvasininkų ir pasauliečių būrys susibūrė Gvadalupės Dievo Motinos šventovėje, siekdami aptarti bendrus iššūkius ir tvirtinti stipresnius ryšius tarp žemynų. Tai – piligriminis vyskupų susitikimas, organizuotas Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos kartu su Kolumbo riteriais ir Gvadalupės studijų institutu, kuris vyksta lapkričio 16-19 dienomis Gvadalupės Dievo Motinos šventovėje (Meksika). Jo tema – „Gvadalupės Dievo Motina, naujosios evangelizacijos žvaigždė Amerikos žemyne“.

Viena susitikimo rengėjų Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos sekretorius prof. Guzman Carriquiry paaiškino, kad tikimasi tęsti jau pradėtas iniciatyvas, skatinant bendradarbiavimą tarp Lotynų Amerikos, JAV ir Kanados bažnyčių. Anot jo, susitikimui ypatingai simboliška vieta, kadangi tai susitikimo, vienybės tarp žmonių vieta. Sekretorius paaiškino, kad tarpžemyninė vizija tarp Amerikų gali būti sunkiai suvokiama, nes ji dažnai skirtingai suprantama dėl atskirų kontinentų. Lotynų Amerikoje tikėjimas įgavęs skirtingas išraiškas dėl įkultūrinimo, tačiau Gvadalupės Mergelės apsireiškimo dėka, tikėjimas yra gyvas šioje žemėje. Pasak G. Carriquiry, didžiausia bendrystė tarp JAV, Kanados ir Lotynų Amerikos bažnyčių gali būti pasiekta per solidarumą tarp žemyno tautų ir žmonių.

Susitikime dalyvauja kardinolas Timothy Dolanas, Filadelfijos arkivyskupas Charles Chaput; taip pat Bostono kardinolas Sean P. O’Malley ir Hondūro kardinolas Oscar Rodriguez Maradiaga, kurie yra popiežiaus paskirtos aštuonių kardinolų patarėjų tarybos nariai, bei apie 80 vyskupų nuo Kanados iki Argentinos.

Bus diskutuojama apie Amerikos vietinių bažnyčių bendradarbiavimą ir bendrystę, kultūrą ir visuomenę, Marijos kaip Bažnyčios Motinos vaidmenį . Vyskupų kongregacijos prefektas ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininkas Kanados kardinolas Marc Ouellet moderuos diskusijas apie būsimąjį sinodą, skirtą šeimos klausimams.

Susitikimas pradedamas popiežiaus Pranciškaus video žinia, kurioje popiežius išreiškia savo artumą ir troškimą būti kartu, bei pasidalija kai kuriomis mintimis, primindamas Aparecidos susitikimo raginimą, kad visa įprasta Bažnyčios veikla turėtų misionierišką pobūdį, kad Bažnyčia nuolat turi būti misionieriška.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad pastoracinė veikla turi pasiekti visus, neišskirti nei vieno, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus situaciją, ir dalintis susitikimo su Viešpačiu džiaugsmu. Tai nėra nauja prievolė, lyg priekaištas, kad kažkas neatlikta ar padaryta nepakankamai. Skelbėjo užduotis reikalauja daug kantrybės, kuri „rūpinasi grūdu, o ne praranda ramybę dėl piktžolių gausos“. Reikia būti kūrybingais, ieškoti naujų būdų, negalima apsiriboti vien įprastais metodais, sakančiais, „kad visuomet taip buvo daroma“.

Popiežius tęsė, kad vyskupas turi būti ganytojas, pažįstantis savo avis, o ne princas ar vien paprastas pareigūnas, tik prižiūrintis tvarką, taisykles, organizacinius reikalus. Tai atitolina jį nuo žmonių. Dievo tautai, kuri jam patikėta, reikia, kad vyskupas budėtų už ją, rūpindamasis palaikyti vienybę ir stiprinti viltį širdyse; reikia, kad vyskupas „atpažintų Šventosios Dvasios veikimą, kuri dvelkia kur nori, jo neužgesindamas, dėl Bažnyčios gėrio ir jos misijos pasaulyje”. Pasak Šventojo Tėvo, tokia nuostata turėtų remtis ir kiti sielovadininkai, ypač kunigai. „Klerikalizmo pagunda daro daug žalos Lotynų Amerikos Bažnyčiai, kliudydama didžiosios dalies pasauliečių brandai ir atsakomybei. Klerikalizmas reiškia autoreferencinę elgseną, grupės elgseną, kuri nuskurdina ėjimą link susitikimo su Viešpačiu, nors tai mus paverčia jo mokiniais, ir ėjimą link žmonių, kurie laukia skelbimo“, sakė popiežius, paminėdamas, kad „neatidėliotinai svarbu ugdyti dvasininkus, kurie sugebėtų atsiverti susitikimui, kurie mokėtų uždegti žmonių širdis, eiti su jais, pasitiktų jų viltis ir baimes. Tokios užduoties vyskupai negali jiems deleguoti. Jie tai turi priimti kaip esminę Bažnyčios gyvenimo ašį, negailėdami jėgų, dėmesio ir palydėjimo“. Reikia kokybiškos formacijos, pridūrė popiežius. Šiandieninė kultūra reikalauja rimtos, geros formacijos. „Ir klausiu savęs – ar sugebame pakankamai savikritiškai įvertinti tų itin mažų seminarijų rezultatus, kur jaučiamas ir ugdytojų trūkumas“.

Jis užsiminė ir apie pašvęstąjį gyvenimą, kursi bažnyčioje yra „kaip raugas - raugas to, ko nori Viešpats, padedantis augti Bažnyčiai. Prašau pašvęstųjų likti ištikimais gautai charizmai, kad tarnaudami hierarchinei Šventajai Motinai Bažnyčiai neleistų pranykti šiai malonei, kurią Šventoji Dvasia suteikė jų steigėjams ir kurią jie turi perduoti. Ši charizma, suteikta dėl Bažnyčios gerovės, yra didysis pašvęstųjų pranašiškumas. Eikite į priekį su ištikimybe charizmai, kurią gavote, kad tarnautumėte Bažnyčiai“, sakė popiežius.

Padėkojęs už žemyninę misiją, popiežius priminė, kad tikėjimo lobis nėra asmeninė dovana – ją reikia dovanoti, skleisti, ir taip ji auga. „Supažindinkite su Jėzaus vardu. Ir jei tai darysite, nesistebėkite, jei viduržiemyje pražys Kastilijos rožė. Nes, kaip žinote, kartu su Jėzumi turime tą pačią Motiną”. (Vatikano radijas)