2013-11-21 17:27:42

Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados tarybos laiškas lapkričio 21 d. minimos tarptautinės žvejų dienos proga


Lapkričio 21 dieną, kaip ir kasmet, žvejų bendruomenė visame pasaulyje minėjo tarptautinę žvejų dieną, siekiant priminti žvejybos situaciją, kurią išgyvena daugybė žvejų, pasišventusių darbui, kuris tapo vienu pavojingiausių. Kartu norima pabrėžti, kaip svarbu saugoti resursus, kuriuos dovanoja jūra. Visus pasaulio žvejus pasveikino Popiežiškoji keliautojų ir migrantų sielovados taryba, šiai progai parašiusi laišką.

Pastaraisiais metais žvejybos sistema vystėsi pagal pelno logiką: maksimaliai pripildyti tinklus per minimalų laiko tarpą, dažnai neatsižvelgiant į žuvų išteklius bei laiką, reikalingą jų regeneracijai. Naudos siekimo principas, kuris veikia visą žvejų pasaulį – tiek smulkiąją, tiek pramoninę žvejybą – priverčia žvejus dirbti ir prastomis metereologinėmis sąlygomis, ilgas darbo valandas, kurios sukelia nuovargį, dažnai tampantį traumų ir nelaimingų atsitikimų priežastimi. Deja, paprastai socialinė apsauga žvejui ir jo šeimai, ypač tragedijų atveju, yra sumažinta iki minimumo, o kartais jos iš viso nėra.

Pramoninės žvejybos atveju sutarčių nėra arba jos nereguliarios, atlyginimas neatitinka įdėto darbo, o laive trūksta minimalių apsaugos priemonių. Smulkiosios žvejybos atveju pakrančių tarša ir reprodukcijos arealų sunaikinimas verčia žvejus žvejoti vis toliau nuo kranto, nors jų valtys tam nepritaikytos ir jie rizikuoja savo pačių gyvybe.

Žvejyba užsiimančių žmonių šeimyniniai santykiai patiria sunkius išbandymus dėl ilgalaikio buvimo jūroje ir trumpų grįžimų namo. Žvejo žmona drąsiai pasitinka sunkumus, kylančius jos vyrui nebūnant namuose, prisiimdama dvigubą vaidmenį – tiek motinos, tiek tėvo, kas sukelia rimtų pasekmių vaikų vystimuisi ir jų ugdymui.

Darbo ritmas ir sunkus gyvenimas, kartais susijęs su išsimokslinimo stoka, paverčia žvejus ta visuomenės ląstele, kuri neturi balso, kuri bejėgė apginti savo teises, marginalizuota ir izoliuota.
Žvejybos globalizacija ir darbuotojų trūkumas sukūrė naują, nerimą keliantį reiškinį – tai darbuotojų migrantų išnaudojimas, kurie bėgdami nuo skurdo, gali tapti įdarbinimo agentūrų ir prekybos žmonėmis aukomis, kai taikomos įvairios priverstinio darbo formos.

Cituodami popiežiaus Pranciškaus žodžius, Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados tarybos vadovai laiške prašo Dievo Motinos Marijos, vadinamos „Jūrų Žvaigžde“, palaikyti Jūros apaštalavimo skyriaus kapelionus ir savanorius jų pastoracinėje tarnystėje, bei saugoti žvejus ir jų šeimas nuo bet kokio pavojaus: „Dievo ir mūsų Motina, pažvelk švelniai į visus, kurie norėdami užtikrinti savo šeimoms būtiną pragyvenimo šaltinį, apsaugoti kūriniją, tarnauti taikai tarp žmonių, kasdien jūroje atsiduria pavojaus akivaizdoje“ (2013 m. liepos 8 d., Lampedūza).

Laišką Tarptautinės žvejų dienos proga pasirašė Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados tarybos pirmininkas, arkivyskupas Antonio Maria Vegliò ir sekretorius, vysk. Joseph Kalathiparambil.

Primenama, kad daugiau nei pusė asmenų, nukentėjusių Filipinuose nuo Hayan taifūno, yra žvejai, praradę viską: artimuosius, namus ir darbo priemones. Įsteigtas specialus fondas jiems padėti, per kurį galima paremti nukentėjusius, nuorodas galima rasti puslapyje www.pcmigrants.org. (Vatikano radijas).







All the contents on this site are copyrighted ©.