Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados tarybos laiškas lapkričio 21 d. minimos
tarptautinės žvejų dienos proga
Lapkričio 21 dieną, kaip ir kasmet, žvejų bendruomenė visame pasaulyje minėjo tarptautinę
žvejų dieną, siekiant priminti žvejybos situaciją, kurią išgyvena daugybė žvejų, pasišventusių
darbui, kuris tapo vienu pavojingiausių. Kartu norima pabrėžti, kaip svarbu saugoti
resursus, kuriuos dovanoja jūra. Visus pasaulio žvejus pasveikino Popiežiškoji keliautojų
ir migrantų sielovados taryba, šiai progai parašiusi laišką.
Pastaraisiais
metais žvejybos sistema vystėsi pagal pelno logiką: maksimaliai pripildyti tinklus
per minimalų laiko tarpą, dažnai neatsižvelgiant į žuvų išteklius bei laiką, reikalingą
jų regeneracijai. Naudos siekimo principas, kuris veikia visą žvejų pasaulį – tiek
smulkiąją, tiek pramoninę žvejybą – priverčia žvejus dirbti ir prastomis metereologinėmis
sąlygomis, ilgas darbo valandas, kurios sukelia nuovargį, dažnai tampantį traumų
ir nelaimingų atsitikimų priežastimi. Deja, paprastai socialinė apsauga žvejui ir
jo šeimai, ypač tragedijų atveju, yra sumažinta iki minimumo, o kartais jos iš viso
nėra.
Pramoninės žvejybos atveju sutarčių nėra arba jos nereguliarios, atlyginimas
neatitinka įdėto darbo, o laive trūksta minimalių apsaugos priemonių. Smulkiosios
žvejybos atveju pakrančių tarša ir reprodukcijos arealų sunaikinimas verčia žvejus
žvejoti vis toliau nuo kranto, nors jų valtys tam nepritaikytos ir jie rizikuoja savo
pačių gyvybe.
Žvejyba užsiimančių žmonių šeimyniniai santykiai patiria sunkius
išbandymus dėl ilgalaikio buvimo jūroje ir trumpų grįžimų namo. Žvejo žmona drąsiai
pasitinka sunkumus, kylančius jos vyrui nebūnant namuose, prisiimdama dvigubą vaidmenį
– tiek motinos, tiek tėvo, kas sukelia rimtų pasekmių vaikų vystimuisi ir jų ugdymui.
Darbo
ritmas ir sunkus gyvenimas, kartais susijęs su išsimokslinimo stoka, paverčia žvejus
ta visuomenės ląstele, kuri neturi balso, kuri bejėgė apginti savo teises, marginalizuota
ir izoliuota. Žvejybos globalizacija ir darbuotojų trūkumas sukūrė naują, nerimą
keliantį reiškinį – tai darbuotojų migrantų išnaudojimas, kurie bėgdami nuo skurdo,
gali tapti įdarbinimo agentūrų ir prekybos žmonėmis aukomis, kai taikomos įvairios
priverstinio darbo formos.
Cituodami popiežiaus Pranciškaus žodžius, Popiežiškosios
keliautojų ir migrantų sielovados tarybos vadovai laiške prašo Dievo Motinos Marijos,
vadinamos „Jūrų Žvaigžde“, palaikyti Jūros apaštalavimo skyriaus kapelionus ir savanorius
jų pastoracinėje tarnystėje, bei saugoti žvejus ir jų šeimas nuo bet kokio pavojaus:
„Dievo ir mūsų Motina, pažvelk švelniai į visus, kurie norėdami užtikrinti savo šeimoms
būtiną pragyvenimo šaltinį, apsaugoti kūriniją, tarnauti taikai tarp žmonių, kasdien
jūroje atsiduria pavojaus akivaizdoje“ (2013 m. liepos 8 d., Lampedūza).
Laišką
Tarptautinės žvejų dienos proga pasirašė Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados
tarybos pirmininkas, arkivyskupas Antonio Maria Vegliò ir sekretorius, vysk. Joseph
Kalathiparambil.
Primenama, kad daugiau nei pusė asmenų, nukentėjusių Filipinuose
nuo Hayan taifūno, yra žvejai, praradę viską: artimuosius, namus ir darbo priemones.
Įsteigtas specialus fondas jiems padėti, per kurį galima paremti nukentėjusius, nuorodas
galima rasti puslapyje www.pcmigrants.org. (Vatikano radijas).