Fokoliarų judėjimas mini 70-ties metų sukaktį

„Po septyniasdešimties metų galime pradėti naujai. Ne su tam tikru apgailestavimu žvelgti į praeitį, tačiau grįžti prie šaknų, kad suteiktume naują spindesį ir konkretumą visuotinės vienybės siekimui, kurį Chiara paliko kaip vertingą paveldą“. Taip fokoliarų judėjimo vadovė Maria Voce nusako dviejų su puse milijono judėjimo dalyvių nuostatą.

Šiomis dienomis fokoliarų judėjimo bičiuliai iš 192 šalių, susibūrę į didesnes ar mažesnes grupes, septyniasdešimties metų sukaktį paminėjo virtualiame susitikime, kuriame dalyvavo ir sunkiomis išbandymų sąlygomis gyvenančių šalių bendruomenių atstovai – Filipinų, Tailando, Sirijos, Pakistano, Centrinės Afrikos, Nigerijos.

2013 –aisiais septyniasdešimtmetį švenčiantis fokoliarų judėjimas siekia atsigręžti į Chiaros Lubich surinktą ir paliktą istorijoje dvasinį paveldą, tai yra atnaujinti kasdieniame gyvenime tai, ką ji vadino „Evangelijos perlu“ – abipusę meilę, išgyvenamą tarp visų ir su visais, prisidedančią prie žmogiškumo, gyvybingumo, šviesos ir brolybės plitimo pasaulyje.

Šiandien judėjimui priklauso daugiau nei tūkstantis socialinių iniciatyvų, nevyriausybinių organizacijų, kaip pvz. įvaikinimo per atstumą asociacijos, tarptautiniai mokslininkų tinklai, švietimo projektai ir panašiai. Išplitęs fokoliarų savanorių tinklas, kurie darbuojasi įvairiose socialinėse sferose: kalėjimuose, socialiai remtinuose kvartaluose, dirba su imigrantais ir pan.

Fokoliarai bando įsiklausyti į šių dienų žmonijos poreikius ir eiti į visuomenės pakraščius link tų, kurie išgyvena materialinį skurdą ar yra dvasiškai nuskurdinti.

1943 m. gruodžio 7 dieną Chiara Lubich buvo viena, kai ištarė savo „taip“ Dievui karo sužeistame Trente, paklodama pamatus visuotinės vienybės ir brolybės troškimui. Dabar šuo keliu eina daugelis – ne tik katalikai, bet ir priklausantys įvairioms bažnyčioms, religijoms, ar neišpažįstantys jokios religijos. (Vatikano radijas)