Šiandien yra trečiasis Advento sekmadienis, vadinamas taip pat „Gaudete“, džiūgavimo
sekmadieniu, - sekmadienio vidudienį kalbėjo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į
šventojo Petro aikštėje susirinkusius maldininkus, piligrimus ir Romos miesto svečius.
Liturgijoje, pasak jo, keliskart suskamba kvietimas džiūgauti, pralinksmėti.
Kodėl? Nes Viešpats yra arti. Kalėdos yra arti. Kaip motina, Bažnyčia mus drąsina
su pasitikėjimu eiti dvasiniu keliu, kad su pakylėjimu galėtume švęsti Kalėdų šventę.
Krikščioniška žinia vadinasi „evangelija“, tai reiškia „geroji naujiena“, tai džiaugsmo
skelbimas visai tautai. Bažnyčia nėra liūdnų žmonių prieglauda, Bažnyčia yra džiaugsmo
namai! Tie, kurie yra liūdni, atranda joje tikrą džiaugsmą!
Tačiau Evangelijos
džiaugsmas nėra bet koks džiaugsmas. Jo priežastis yra žinojime, jog esi priimtas
ir mylimas Dievo. Dievas atėjo mūsų išgelbėti, padėti ypač tiems, kurių širdis yra
pasimetusi. Jo buvimas tarp mūsų mus sustiprina, sutvirtina, padrąsina, suželdina
dykumą ir stepes, mūsų gyvenimą, kai jis išdžiūva. Kada jis išdžiūva? Kai nėra Dievo
Žodžio ir Dvasios meilės vandens. Kad ir kokios didelės būtų mūsų ribos ir mūsų paklydimai,
mums nėra leistina būti drungniems ir svyruojantiems prieš sunkumus ir savo silpnumus.
Priešingai, esame kviečiami sustiprinti savo rankas, savo kelius, turėti drąsos ir
nebijoti, nes mūsų Dievas visada mums parodo savo gailestingumo didybę. Jis mums teikia
jėgų eiti pirmyn, Jis visada yra su mumis, mums padeda eiti pirmyn. Tai Dievas, kuris
mums trokšta gero, mus myli ir todėl yra su mumis, kad sustiprintų ir padėtų eit pirmyn.
Drąsos! Visada pirmyn!
Su Dievo pagalba, sakė popiežius Pranciškus, mes visada
galime pradėti iš naujo. Tačiau kaip pradėti iš naujo? Kažkas pasakys: tėve, tiek
esu padaręs...esu didelis nusidėjėlis, didelė nusidėjėlė...Negaliu pradėti iš naujo.
Apsirinki! Tu gali pradėti iš naujo. Kodėl? Nes Jis tavęs laukia, yra arti
tavęs, tave myli, yra tau gailestingas, tau atleidžia, tau suteiks jėgų pradėti viską
iš naujo. Visiems padės. Esame pajėgūs atverti akis, įveikti liūdesį, verksmą, pradėti
naują giesmę, - sakė Pranciškus. – Šis džiaugsmas išlieka ir išbandyme, kančioje,
nes nėra paviršutinis džiaugsmas, jis pasiekia žmogaus, kuris save patiki Dievui ir
pasitiki Juo, gilumas.
Krikščioniškas džiaugsmas, kaip ir viltis, remiasi
ant Dievo ištikimybės, tikrume, kad Jis visada ištęsi savo pažadą. Pranašas Izaijas
ragina tuos, kurie pametė kelią pasitikėti Dievo ištikimybe, nes Jo išgelbėjimas netrukus
įsiverš į jų gyvenimus. Daugybė sutiko Jėzų savo kelyje, širdyje patirdami ramybę
ir džiaugsmą, kurio niekas negalės atimti. Mūsų džiaugsmas yra Jėzus Kristus, jo ištikima
meilė yra neišsenkanti. Kai krikščionis tampa liūdnas, reiškia, kad jis nutolo nuo
Jėzaus. Tada nereikia palikti jo vieno. Turime melstis už jį ir padėti pajusti bendruomenės
šilumą.
Mergelė Marija mums tepadeda paskubinti savo žingsnius link Betliejaus,
kad sutiktume dėl mūsų gimusį Kūdikėlį, visų žmonių išgelbėjimą ir džiaugsmą, - sakė
Šventasis Tėvas.
*
Sukalbėjus Viešpaties Angelo maldą popiežius sveikino
piligrimų grupes šv. Petro aikštėje, o tarp jų tūkstančius šeimų su vaikais, kurie
dalyvavo ryto Mišiose bazilikoje, vadovaujant popiežiaus vikarui Vatikano miestui
kardinolui Angelo Comastri. Tai buvo tradicinis prieškalėdinis romiečių susitikimas,
kurio metu yra pašventinami „bambinelli“ – Kūdikėlio Jėzaus figūrėlės, kurios Kalėdų
dieną bus paguldytos į šeimų prakartėles.
*
Po sekmadienio vidudienio
susitikimo popiežius Pranciškus Pauliaus VI salėje Vatikane susitiko su „Nazareto
Vilos“ bendruomene. Ši bendruomenė gimė po II Pasaulinio karo, monsinjorui Domenico
Tardini, vėliau tapusiam kardinolu, ją įsteigus kaip solidarumo ir pagalbos tinklą
vaikams, kurie karo metu tapo našlaičiais. Artimo meilės veiklą „Nazareto Vilos“ bendruomenė
tęsia ir šiandien. „Ačiū už jūsų darbą, - sakė popiežius Pranciškus, - kuris davė
tiek daug gero Bažnyčiai“. (Vatikano radijas)