Popiežius Pranciškus: Marija krikščionių širdyje, maldoje ir tikėjime

Pirmąją metų dieną Bažnyčia švenčia Marijos, Dievo Gimdytojos iškilmę. Šia proga taip pat minima popiežiaus Pauliaus VI beveik prieš penkis dešimtmečius įvesta Pasaulinė taikos diena. Šiemet sausio 1-ąją šiai dvigubai šventei pirmą kartą vadovavo popiežius Pranciškus.

Šventojo Tėvo homilija:

Pirmajame skaitinyje girdėjome seną laiminimo maldą. Dievas pasiūlė Mozei jos išmokyti Aaroną ir jo vaikus. „Tepalaimina ir tesaugo tave Viešpats! Tešviečiau tau Viešpats savo veidu, tebūna jis tau maloningas! Tegu Viešpats savo vedą atgręš į tave ir suteiks tau gerovę“ (Sk 6,24-26). Prasminga šio palaiminimo žodžių klausytis pradedant naujus metus, kad jie lydėtų mūsų kelionę laike, kuri prieš mus atsiveria. Šie žodžiai suteikia jėgų, drąsos ir vilties. Tai ne iliuzija, paremta netvirtais žmonių pažadais; tai ir ne naivi viltis, kuri žada geresnę ateitį vien dėl tai, kad tai ateitis. Šios vilties prasmė glūdi Dievo palaiminime; meilingos Dievo globos ir jo rūpestingos apvaizdos kupiname palaiminime, kuris yra pats geriausias linkėjimas Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų. Šiame palaimime glūdintis linkėjimas galutinai išsipildė Marijoje, moteryje, kuriai buvo skirta tapti Dievo Motina. Joje jis išsipildė anksčiau nei visuose kituose kūriniuose.

Dievo Motina! Tai svarbiausias ir esmingiausias Švenčiausiosios Mergelės titulas. Tai bruožas, tai vaidmuo, kurį krikščioniškos tautos tikėjimas visada suvokė savajame maldingume dangiškajai motinėlei. Atsiminkime tą didįjį ankstyvosios Bažnyčios istorijos momentą koks buvo Efezo susirinkimas, kuriame buvo autoritetingai paskelbta Švenčiausiosios Mergelės dieviškoji motinystė. Tikėjimo tiesa, kad Marija yra Dievo Motina, didelio atgarsio sulaukė Romoje, kur netrukus buvo pastatyta Didžioji Marijos bazilika, pirmoji Marijai dedikuota šventovė visuose Vakaruose. Joje gerbiamas Dievo Motinos – Theotokos – paveikslas, Salus populi romani, Romiečių globėjos titulu. Pasakojama, kad Efezo gyventojai Susirinkimo metu, susiburdavo prie bazilikos, kurioje Susirinkimas vyko, durų ir šaukdavo: „Dievo Motina!“. Tikintieji, prašydami oficialiai suteikti Marijai šį titulą, neabejojo Marijos dieviškąja motinyste. Tai buvo spontaniška ir nuoširdi laikysena vaikų, kurie gerai pažįsta savo Motiną, nes ją karštai myli. Dar daugiau: šitaip pasireiškė šventosios Dievo tautos turimas tikėjimo jausmas – sensus fidei – kuris, išreikštas vienybėje, niekada neklysta.

Marija visada yra krikščioniškosios tautos širdyje, maldoje ir visų pirma jos tikėjimo kelyje. „Bažnyčia keliauja laike... šioje kelionėje ji eina tuo keliu, kuriuo pirma jos ėjo Mergelė Marija“ (Jonas Paulius II, Redemptoris Mater 2). Mūsų tikėjimo kelias tas pats kaip Marijos, dėl to mes jaučiame jos ypatingą artumą. Tikėjime, kuris yra krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, Dievo Motina ėjo tais pačiais keliais, kartais sunkiais ir tamsiais, kuriais ir mes einame.

Mūsų tikėjimo kelias su Marija glaudžiai susietas nuo tos akimirkos, kai Jėzus, mirdamas ant kryžiaus, ją mums padovanojo, kad ji būtų mūsų Motina: „Štai tavo Motina“ (Jn 19,27). Šitie žodžiai tai testamentas, suteikiantis pasauliui Motiną. Nuo tos akimirkos Dievo Motina yra ir mūsų Motina! Tą valandą, kai mokinių tikėjimas svyravo dėl sunkumų ir abejonių, Jėzus jiems suteikė Pirmąją Įtikėjusiąją, kad jų tikėjimas nesvyruotų. Ši moteris tampa mūsų Motina tą akimirką kai ji netenka savo dieviškojo Sūnaus. Jos sužeista širdis atsiveria visiems žmonėms, geriems ir blogiems, ir ji visus myli taip kaip mylėjo Jėzus. Moteris, kuri Galilėjos Kanos vestuvėse padėjo apreikšti pasauliui Dievo stebuklą, Kalvarijoje saugo tikėjimo Sūnaus prisikėlimu liepsną ir ją su motiniška meile perduoda kitiems. Marija tampa tikra vilties ir džiaugsmo versme.

Išganytojo Motina eina pirma mūsų ir nuolatos stiprina mūsų tikėjimą, pašaukimą ir misiją. Jos nuolankumo ir geranoriškumo Dievui pavyzdys padeda ir mums mūsų tikėjimą paversti džiugiu Evangelijos skelbimu. Mūsų misija bus vaisinga, nes mes ją vykdome sekdami Motinos Marijos pavyzdžiu. Prašome, kad ji mus lydėtų tikėjimo kelionėje, kad užtartų mūsų širdies troškimus, mūsų ir viso pasaulio troškimus, ypač teisingumo ir taikos troškimą. Šaukimės jos visi kartu kaip Efezo tikintieji, sakykime tris kartus: Dievo Motina! Dievo Motina! Dievo Motina! (Vatikano radijas)