Šiomis dienomis sukanka 50 metų nuo Pauliaus VI kelionės į Šventąją Žemę. 1964 m.
sausio 4-6 dienomis, pirmą kartą naujųjų laikų Bažnyčios istorijoje, Popiežius išvyko
už Italijos ribų ir savo kelionės tikslu pasirinko Jėzaus gimtąją Žemę.
Kelionės
idėja gimė tuo metu vykusio Vatikano II Susirinkimo dvasioje. Nuo Pauliaus VI išrinkimo
buvo praėję tik pusė metų. Vos išrinktas naujasis popiežius tuoj pat sušaukė, savo
pirmtako Jono XXIII pradėto, Vatikano II susirinkimo naują sesiją. Jau antrosios susirinkimo
sesijos eigoje vienoje savo kalbų Paulius VI užsiminė apie galimą apsilankymą Palestinoje,
o apie savo ruošiamą kelionę oficialiai pranešė 1963 m. gruodžio 4 d. vykusio Susirinkimo
antrosios sesijos uždarymo metu. Tądien Paulius VI sakė, kad šis kelionė bus maldos
ir atgailos piligrimystė už Bažnyčios atsinaujinimą, bus proga pakviesti atsiskyrusius
brolius į vienybę vienoje šventoje Bažnyčioje ir kartu maldavimas, kad Viešpats globotų
visą žmoniją.
Pasirengimai popiežiaus kelionei vyko labai diskretiškai. Reikėjo
labai atsargiai tartis ir su Izraelio valstybe, ir su Jordanija, kurios tuo metu buvo
faktiniame karo stovyje, o abiejų valstybių siena ėjo per Jeruzalės miestą. Ne mažesnio
delikatumo reikėjo ir kontaktuose su Jeruzalės ir Konstantinopolio ortodoksų Bažnyčiomis
ruošiant dirvą kaip tik šios kelionės metu įvykusiam didžiajam popiežiaus Pauliaus
VI ir Konstantinopolio patriarcho Atenagoro susitikimui, pradėjusiam naujus ekumeninio
dialogo laikus.
Paulius VI 1964 m. sausio 4 d. atskrido į Jordaniją, kur jį
pasitiko karalius Huseinas. Tos pačios dienos pavakare atvykęs į tuo metu Jordanijai
priklaususią Rytų Jeruzalę, įžengęs į senamiestį pro Damasko vartus, Paulius VI pirmiausia
aplankė Kristaus kapą – tą vietą, kur Viešpats prisikėlė iš numirusių. Tos pačios
dienos vakarą taip pat įvyko susitikimai su vietine katalikų bendruomene, su Jeruzalės
armėnų ir graikų ortodoksų patriarchais. Antrąją vizito dieną, sausio 5-ąją, Paulius
VI, kirtęs Jordanijos ir Izraelio sieną, nuvyko į Nazaretą ir meldėsi Apreiškimo bazilikoje.
Grįžus į Jeruzalę įvyko garsusis susitikimas su specialiai šia proga atvykusiu Konstantinopolio
patriarchu Atenagoru. Tą patį vakarą Paulius VI taip pat susitiko su žydų bendruomene
ir su Izraelio valdžios vadovais. Trečiąją vizito dieną, sausio 6-ąją, popiežius Paulius
VI meldėsi Betliejaus Jėzaus Gimimo bazilikoje ir jau tos pačios dienos popietę iš
Jordanijos sostinės Amano išskrido atgal į Romą.
Pauliaus VI kelionė buvo trumpa,
bet labai intensyvi ir simboliška. Vyko Vatikano II susirinkimas, visos Bažnyčios
atsinaujinimas, grįžimas prie tikėjimo ištakų, o štai popiežius Paulius VI prie tų
tikėjimo šaknų sugrįžo fiziškai, tikrąją šio termino prasme. Pauliaus VI broliškas
apsikabinimas su patriarchu Atenagoru pradėjo naujus katalikų ir ortodoksų Bažnyčių
santykių laikus. Kelione į Šventąją Žemę Paulius VI taip pat pradėjo popiežių apaštališkųjų
kelionių laikus. Nuo tų dienų iki šiandien įvyko jau 138 tokios kelionės: 9 Pauliaus
VI, 104 Jono Pauliaus II, 24 – Benedikto XVI ir kol kas tik viena popiežiaus Pranciškaus
kelionė. (Vatikano radijas)