Trys Karaliai sekė paskui šviesą ieškodami Šviesos, įtaigiai sakoma liturginiame Viešpaties
Apsireiškimo iškilmės himne. Danguje pasirodžiusi žvaigždė uždega šviesą ir jų širdyje,
kuri skatina ieškoti Kristaus Šviesos. Karaliai ištikimai seka ta šviesa, kuri juos
persmelkė vidujai, ir sutinka Viešpatį, - kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio,
Viešpaties Apsireiškimo (arba Trijų Karalių) iškilmės Mišiose šv. Petro bazilikoje.
Išminčių
iš rytų kelias simbolizuoja kiekvieno žmogaus lemtį: mūsų gyvenimas yra žingsniavimas,
su šviesa, ieškant tiesos ir meilės pilnatvės, kurią mes, krikščionys, atpažįstame
Jėzuje, pasaulio Šviesoje. Kiekvienas žmogus, kaip ir tie išminčiai, turi dvi dideles
„knygas“, pagal kurias orientuojasi savo piligrimystėje: kūrinijos knygą ir Šventųjų
Raštų knygą. Yra svarbu būti dėmesingiems, budriems, klausytis kalbančio Dievo. Klausytis
ypač Evangelijos, ją skaityti, medituoti ir paversti savo dvasiniu maistu, kad sutiktume
gyvą Jėzų, patirtume jo meilę.
Pirmame Mišių skaitinyje, priminė popiežius,
Dievas pranašo Izaijo lūpomis kvietė Jeruzalę: „kelkis ir apsirenk šviesa!“. Jeruzalė
kviečiama būtų šviesos miestu, kuris pasaulyje atspindi Dievo šviesą ir padeda žmonėms
eiti savo keliais. Tokia yra Dievo Tautos misija ir pašaukimas pasaulyje. Jeruzalė
negali neišpildyti šio Viešpaties kvietimo.
Evangelija mums sako, kad kai
išminčiai pasiekė Jeruzalę, kuriam laikui pametė iš akių žvaigždę. Ypač jos šviesos
nebuvo karaliaus Erodo rūmuose: tai tamsi buveinė, kurioje karaliauja nepasitikėjimas
ir baimė. Erodas yra įtarus ir susirūpinęs dėl to trapaus Kūdikio gimimo, kurį jis
suvokia kaip varžovą. Nors iš tiesų Jėzus atėjo nuversti ne jį, varganą statytinį,
tačiau šio pasaulio Kunigaikštį! Vis tik karalius ir jo patarėjai pajaučia, kad jų
galios pamatai susvyravo, jie bijo, kad bus apverstos žaidimo taisyklės, apnuogintos
regimybės. Visas pasaulis, kuris remiasi galia, sėkme ir turėjimu, dėl to Kūdikio
patenka į krizę! Ir Erodas dėl šios baimės griebiasi net vaikžudystės...
Tačiau
Išminčiai mokėjo įveikti pavojingą tamsos metą pas Erodą, nes tikėjo Raštais, pranašų
žodžiu, kuris Betliejų buvo nurodęs kaip Mesijo gimimo vietą. Tam tamsoje paspruko,
patraukė link Betliejaus ir čia iš naujo išvydo žvaigždę, patirdami didžiulį džiaugsmą.
Šviesos, kuris mus veda tikėjimo kelyje, dalis yra ir šventasis „gudrumas“.
Tai dvasinis įžvalgumas, kuris padeda atpažinti pavojų ir jo išvengti. Išminčiai mokėjo
naudotis šio „gudrumo“ šviesa, kai, grįždami atgalios, nusprendė neužsukti į tamsius
Erodo rūmus ir pasirinko kitą kelią. Šie iš rytų atvykę išminčiai mus moko kaip neįkliūti
į tamsumos žabangas ir gintis nuo jos, kai ji bando apsupti mūsų gyvenimą. Reikia
savo širdyje priimti Dievo šviesą ir tuo pat metu būti dvasiškai „gudriems“.
Viešpaties
Apsireiškimo iškilmėje, kurioje mename Jėzaus pasirodymą žmonijai Kūdikio veidu, jaučiame
greta tris Karalius, tarsi išmintingus kelio draugus. Jų pavyzdys mums padeda pakelti
akis link žvaigždės ir sekti didžiaisiais savo širdies troškimais. Jie mus moko nepasitenkinti
vidutinišku gyvenimu, nedideliu paplaukiojimu prie krantų, tačiau leistis būti sužavėtiems
to, kas yra gera, tikra, gražu – Dievu, kuris visu tuo yra didžiausiu, galingiausiu,
išmintingiausiu būdu. Nereikia sustoti. Nereikia pasitenkinti regimybėmis, fasadu.
Reikia eiti toliau, link Betliejaus, kuriame, pakraščio namo paprastume, tarp mamos
ir tėčio, pilnų meilės ir tikėjimo, sužiba iš aukšto užtekėjusi Saulė, Visatos Karalius.
Pagal Išminčių pavyzdį, su savo mažomis švieselėmis ieškokime didžiosios Šviesos,
kvietė Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)