Šventojo Tėvo homilija: Bažnyčią krečia skandalai, Dievo tautai duodame užnuodytą maistą (+video)

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį Mišių homilijoje kalbėjo apie Bažnyčią sukrėtusius skandalus, kvietė nuo jų gintis gyvuoju Dievo Žodžiu, pastebėjo, kad skandalai Dievo tautą parklupdė panašiai kaip filistiniečiai izraeliečius, nes ir tada Dievo Žodis izraeliečiams buvo retenybė kaip dabar Dievo tautoje. Popiežius kalbėjo:

Skaitinys iš Samuelio knygos leidžia pasvarstyti apie mūsų ryšį su Dievu, su Dievo Žodžiu: ar šis ryšys tiktai formalus, tolimas? Ar Dievo Žodis įeina į mūsų širdis, ar perkeičia širdį, ar turi tą galią ar ne, yra tik formalus ryšys, viskas gerai... Tačiau širdis užsidariusi tam Žodžiui! Ir tai leidžia prisiminti daugelį Bažnyčios pralaimėjimų, daugelį Dievo tautos pralaimėjimų vien todėl, kad Viešpaties balso negirdi, Viešpaties neieško, neleidžia būti Viešpaties ieškoma! Paskui, įvykus tragedijai, malda būna tokia: „Viešpatie, kas gi nutiko? Mus pavertei kaimynų panieka. Mus supančiųjų pasityčiojimu, pašaipa. Mus pavertei žmonių anekdotu! Į mus žiūrėdami žmonės kraipo galvas“. Prisiminkime Bažnyčios skandalus! Tačiau ar gėdijamės? Tiek daug skandalų, kad nenoriu jų visų atskirai paminėti, tačiau visi žinome... Žinome kokie jie. Skandalai! Dėl kai kurių prireikė sumokėti didžiules sumas pinigų: gerai, taip reikia daryti... Bažnyčiai gėda! Tačiau ar mes susigėdijom dėl visų tų skandalų, dėl vyskupų, kunigų ir pasauliečių nuopuolio? Tuose skandaluose Dievo Žodis buvo retenybė: Dievo Žodis buvo retenybė tuose vyruose ir moteryse! Jie neturėjo ryšio su Dievu! Jie turėjo pozicijas Bažnyčioje, tai buvo galios pozicijos, patogumo pozicijos. Bet Dievo Žodžio – neturėjo. „Tačiau turiu apdovanojimą“, „Nešu Kryžių“ ... Taip, visai kaip tie, kurie nešė Viešpaties Sandoros Skrynią! Be gyvo ryšio su Dievu ir su Dievo Žodžiu“! Prisimenu tuos Jėzaus žodžius skirtus tiems, kuruos užgriūva skandalai... Tikrai, mūsuose įvyko skandalas: visos Dievo tautos nusigyvenimas, iki pat kunigų sugedimo.

Šventasis Tėvas homiliją baigė šiais žodžiais: vargšai žmonės! Vargšai žmonės! Neduodame jiems valgyti gyvybės duonos; tokiais atvejais neduodame jiems tiesos maisto! Ir dažnai, labai dažnai duodame net užnuodytą maistą! „Buski, kodėl miegi, Viešpatie!“ – tokia turi būti mūsų malda. „Sužadinki, neatstumki amžiams! Kodėl uždengi savo veidą? Kodėl užmiršti mūsų nuosmukį ir priespaudą?“ Prašykime Viešpaties, kad niekuomet neužmirštume Dievo Žodžio, kuris yra gyvas, idant įžengtų į mūsų širdis, kad niekuomet neužmirštų šventos ištikimos Dievo tautos, kuri prašo sotaus maisto!“. (Vatikano radijas)