Turkiškai kalbančiai publikai pristatytas apaštalas Paulius

Krikščionių ir musulmonų dialogo centras Oasis, kuriam vadovauja Milano arkivyskupas kardinolas Angelo Scola, su „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“, katalikų humanitarine organizacijos parama, išvertė į turkų kalbą ir išleido knygą dvidešimt popiežiaus Benedikto XVI katechezių apie apaštalą Paulių, kurias popiežius emeritas skaitė 2008-2009 metų periodu, minint Tautų apaštalo 2000 gimimo metų jubiliejų.

Šioje nedidelėje savo apimtimi knygelėje, kurioje Benediktas XVI pateikia reikšmingą Pauliaus gyvenimo, konteksto ir mokymo sintezę, įvadinį žodį parašė tiek kardinolas Scola, tiek ortodoksų patriarchas Baltramiejus I.

Sausio pabaigoje knyga „Aziz Paulus“ buvo pristatyta Stambule, dalyvaujant abiems ganytojams ir dviems musulmonų profesoriams. Kaip primena savo pratarmėje patriarchas Baltramiejus, didelė dalis mums žinomų apaštalo Pauliaus gyvenimo darbų, įvykių, kelionių, kentėjimų ir sunkumų vyko dabartinės Turkijos teritorijoje esančiuose regionuose ir miestuose. Tarsas, miestas, kuriame apaštalas gimė, taip pat yra Turkijoje. Patriarchas Baltramiejus sakėsi esąs įsitikinęs, jog popiežiaus Benedikto XVI, didžio teologo, katechezės bus naudingos ir apšviečiančios daugelį.

Savo pasisakyme kardinolas Scola akcentavo kelis dalykus, kurie galėtų būti reikšmingi krikščionių dialogui tarpusavyje ir su musulmonais, musulmonų supratimui apie krikščionybę.

Krikščionis apaštalas Paulius moko ekumenizmo, vienybės. Tačiau šis ekumenizmas, pabrėžė kardinolas, nėra politinis ar teisinis. Krikščionys renkasi kartu ne tam, kad įgytų daugiau galios ar formuotų strategines politines sąjungas, tačiau tam, kad kartu išpažintų ir dėkotų Viešpačiui. Ekumenizmas pirmiausia yra teologinis, jis kyla iš paties tikėjimo prigimties, iš tikėjimo patirties.

Tikėjimas turi savo viešą dimensiją, iš čia kyla dėmesys religijos laisvei, kuri, vėlgi, šioje perspektyvoje nėra pirmiausia politinė, nukreipta prieš musulmonus ar kitus.

Kardinolas vylėsi, kad katechezės apie Paulių padės musulmonams geriau suprasti ir priimti krikščioniško tikėjimo visumą. Tarp musulmonų apaštalas Paulius neretai yra įtariamas ir kaltinamas pirmykščio krikščioniško skelbimo iškraipymu. Todėl jie linksta jį ignoruoti. Tačiau sąžiningumas reikalauja, kad būtų nepamesta iš akių visuma. Panašiai ir krikščionys galėtų pasirinkti vieną ar kitą islamo mistiką, kurie savo patirtimi yra jiems artimi užmiršdami Įstatymo mokytojus ir hadisų komentuotojus. Tačiau tada jų suvokimas apie islamą ir tai, kuo musulmonai paprastai tiki būtų deformuotas. Rimtame dialoge negalima pasirinkti tik man simpatiškų autorių, sąmoningai užmirštant problematiškus. Norint iš tiesų suprasti krikščionybę, negalima aplenkti Pauliaus ir jo atsivertimo patirties: kaip toks ryžtingas krikščionių kritikas ir persekiotojas pats juo tapo? Kokia galia jį taip radikaliai perkeitė?

Dar vienas islamui įdomus akcentas yra tai, kad Paulius buvo pirmas didelis teorizuotojas skyrimo tarp šventraščio raidės ir dvasios. Jis neneigia raidės, tačiau tvirtina, kad jos suvokimas turi būti gaivinamas vidinės patirties. Panašios sąvokos yra išvystytos ir islame, jos svarbios jungiant islamą su modernybe. Čia teologinis palyginimas su Pauliaus samprata būtų vertingas. (Vatikano radijas)