Sekmadienio vidudienio maldoje šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kreipėsi į
penkiasdešimt tūkstančių maldininkų, komentuodamas sekmadienio Evangelijos ištrauką,
kuri pasakoja, kad Jėzus atėjęs ne panaikinti Įstatymo ar pranašų, tačiau juos išpildyti.
Jis taip pat pasako savo mokiniams, kad jie turi laikytis aukštesnio teisingumo, nei
fariziejai ir rašto aiškintojai.
Ką tai reiškia? Jėzus atsako duodamas konkretų
ir praktinį pavyzdį: „protėviams buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti
teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas
sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą“ (Mt
5, 21-21).
Jėzus mums primena, - sakė popiežius Pranciškus, - kad ir žodžiai
žudo. Kai sakoma, kad žmogus turi „gyvatės liežuvį“, norima pasakyti, kad jo žodžiai
žudo. Nepakanka vien nesikėsinti į kito gyvybę, reikia vengti ant jo lieti pyktį ar
apkalbas. Apkalbos, plepalai gali nužudyti, nes nužudo asmenų reputaciją. Tai iš tiesų
bjauru. Iš pradžių gali pasirodyti malonu, linksma, tarsi saldainis. Bet galiausiai
apkalbos pripildo širdį kartėliu ir apnuodija mus pačius. Tas, kuris pasižadėtų vengti
apkalbų, galiausiai taptų šventu! – sakė popiežius, kreipdamasis į aikštėje esančius
žmones ir spontaniškai klausdamas, ar jie nori tapti šventais? Sulaukęs teigiamo atsakymo
Šventasis Tėvas tęsė: - nereikia apkalbų, Jėzus savo sekėjams pasiūlo meilės tobulumo
kelią, kurio vienintelis matas yra mato ir apskaičiavimų nebuvimas. Meilė artimui
yra tokia svarbi, kad Jėzus pasako, kad ir mūsų santykis su Dievu negali būti nuoširdus,
jei nesiekiame taikos su artimu: „jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog
tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau
susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną (Mt 5, 22-23)“.
Jėzus,
- baigdamas sakė Pranciškus, - neteikia svarbos vien išoriniam elgesiui, vien disciplinai.
Jis pasiekia Įstatymo šaknį, jo intenciją, pasiekia žmogaus širdį, kurioje yra mūsų
gerų arba blogų veiksmų ištakos. Geriems ir sąžiningiems veiksmams nepakanka juridinių
normų, tačiau reikia gilių motyvacijų, paslėptos išminties apraiškų, Dievo išminties,
kuri gali būti priimta per Šventąją Dvasią. O mes, per tikėjimą į Kristų, galime atsiverti
Dvasios veikimui, kuri mus padaro pajėgiais gyventi dieviška meile. Jėzaus mokymo
šviesoje visi priesakai įgyja pilną reikšmę kaip meilės poreikiai ir visi įsilieja
į didįjį įsaką: mylėk Dievą visa širdimi ir mylėk artimą kaip save patį. (Vatikano
radijas)