2014-02-18 16:56:34

Vidudienio malda. Nežudykite žodžiais ir pykčiu!


Sekmadienio vidudienio maldoje šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kreipėsi į penkiasdešimt tūkstančių maldininkų, komentuodamas sekmadienio Evangelijos ištrauką, kuri pasakoja, kad Jėzus atėjęs ne panaikinti Įstatymo ar pranašų, tačiau juos išpildyti. Jis taip pat pasako savo mokiniams, kad jie turi laikytis aukštesnio teisingumo, nei fariziejai ir rašto aiškintojai.

Ką tai reiškia? Jėzus atsako duodamas konkretų ir praktinį pavyzdį: „protėviams buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą“ (Mt 5, 21-21).

Jėzus mums primena, - sakė popiežius Pranciškus, - kad ir žodžiai žudo. Kai sakoma, kad žmogus turi „gyvatės liežuvį“, norima pasakyti, kad jo žodžiai žudo. Nepakanka vien nesikėsinti į kito gyvybę, reikia vengti ant jo lieti pyktį ar apkalbas. Apkalbos, plepalai gali nužudyti, nes nužudo asmenų reputaciją. Tai iš tiesų bjauru. Iš pradžių gali pasirodyti malonu, linksma, tarsi saldainis. Bet galiausiai apkalbos pripildo širdį kartėliu ir apnuodija mus pačius. Tas, kuris pasižadėtų vengti apkalbų, galiausiai taptų šventu! – sakė popiežius, kreipdamasis į aikštėje esančius žmones ir spontaniškai klausdamas, ar jie nori tapti šventais? Sulaukęs teigiamo atsakymo Šventasis Tėvas tęsė: - nereikia apkalbų, Jėzus savo sekėjams pasiūlo meilės tobulumo kelią, kurio vienintelis matas yra mato ir apskaičiavimų nebuvimas. Meilė artimui yra tokia svarbi, kad Jėzus pasako, kad ir mūsų santykis su Dievu negali būti nuoširdus, jei nesiekiame taikos su artimu: „jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną (Mt 5, 22-23)“.

Jėzus, - baigdamas sakė Pranciškus, - neteikia svarbos vien išoriniam elgesiui, vien disciplinai. Jis pasiekia Įstatymo šaknį, jo intenciją, pasiekia žmogaus širdį, kurioje yra mūsų gerų arba blogų veiksmų ištakos. Geriems ir sąžiningiems veiksmams nepakanka juridinių normų, tačiau reikia gilių motyvacijų, paslėptos išminties apraiškų, Dievo išminties, kuri gali būti priimta per Šventąją Dvasią. O mes, per tikėjimą į Kristų, galime atsiverti Dvasios veikimui, kuri mus padaro pajėgiais gyventi dieviška meile. Jėzaus mokymo šviesoje visi priesakai įgyja pilną reikšmę kaip meilės poreikiai ir visi įsilieja į didįjį įsaką: mylėk Dievą visa širdimi ir mylėk artimą kaip save patį. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.