Popiežius Pranciškus: pažinti Jėzų per kasdienį susitikimą su Juo (+video)

Jėzų galime geriau pažinti jį sekdami, negu jį studijuodami, pasakė ketvirtadienio ryto Mišiose popiežius Pranciškus, kurias aukojo šv. Mortos namuose. Jėzus kasdien mūsų klausia, kuo jį laikome, tačiau atsakyti galime gyvendami kaip jo mokiniai.

Mokinio gyvenimas labiau nei mokslininko gyvenimas leidžia krikščioniui patirti, kas iš tikrųjų yra Jėzus. Einant su Mokytoju jo keliu būna ir šviesaus liudijimo, ir išdavysčių, kritimų ir naujų pasiryžimų, tačiau nebūtinai intelektualinių. Norėdamas tai paryškinti, popiežius mišių homilijoje ėmė Petro pavyzdį, Petro, kurį šios dienos Evangelija pirma pristato kaip drąsųjį liudytoją, kuris į Jėzaus klausimą Apaštalams atsako: „Tu esi Mesijas“ ir tuoj pat po to pristato jį kaip varžovą, kuris mano galįs perspėti Jėzų, ką tik paskelbusį, kad jam reikės kentėti ir būti nužudytam, kad prisikeltų. Jėzus nuolat užduoda šį klausimą mums, tačiau sulaukia Petro atsakymo, t.y. tai, ką išmokome katekizme. Tačiau to neužtenka.

Atrodo, kad atsakyti į klausimą, kurį visi jaučiame savo širdyje - „kuo laikome Jėzų?“ – neužtenka vien to, ką išmokome katekizme. Svarbu tai išmokti, žinoti, tačiau vien to negana. Kad pažintume Jėzų turime eiti keliu, kuriuo nuėjo Petras. Po pažeminimo, Petras ir toliau ėjo su Jėzumi, matė Jėzaus atliekamus stebuklus, matė jo galią, jis sumokėjo mokestį, kaip liepė Jėzus, pagavo žuvį, pasiėmė jos žiaunose buvusią monetą, jis matė daug panašių stebuklų. Tačiau tam tikru momentu Petras išsigynė Jėzaus, jį išdavė ir išmoko iš labai sunkaus mokslo, ašarų, raudų mokslo, kuris yra daugiau nei mokslas ir išmintis.

Petras prašo Jėzaus atleisti, tačiau to nepaisant, jau po prisikėlimo, prie Tiberiados ežero išgirsta tris kartus keliamą klausimą ir turbūt, tęsė popiežius, pareikšdamas savo visišką meilę Mokytojui, verkia ir rauda iš gėdos, prisimindamas savo tris išsižadėjimus.

Šis pats pirmasis klausimas Petrui: „Kuo mane žmonės laiko?“, tampa aiškus tik nuėjus toliau, po ilgo kelio, kuris yra malonės ir nuodėmės kelias, tai – mokinių kelias. Jėzus Petrui ir savo apaštalams nepasakė „Pažinkite mane“, pasakė „Sekite mane“. Būtent sekimas leidžia pažinti Jėzų. Sekti Jėzų tiek su savomis dorybėmis, tiek su savomis nuodėmėmis, tačiau visuomet sekti Jėzų. Tai nėra dalykų mokslas, kuris yra reikalingas, tačiau mokinio gyvenimas.

Reikia kasdienio susitikimo su Viešpačiu, kasdien, su visais laimėjimais ir silpnumais. Tačiau negalime eiti vieni, reikia Šventosios Dvasios įsikišimo, pridūrė popiežius Pranciškus.

Pažinti Jėzų yra Tėvo dovana, Jis supažindina su Jėzumi: tai Šventosios Dvasios darbas, kuri yra nenuilstanti darbininkė. Šventoji Dvasia nėra profsąjungininkė, Ji - nenuilstanti darbininkė: Ji dirba mumyse, nuolat. Jos darbas – paaiškinti Jėzaus slėpinį ir leisti suprasti Jėzų. Žvelkime į Jėzų, į Petrą, į apaštalus ir pajuskime savo širdyje šį klausimą: „Kuo mane laikai?“. Ir kaip mokiniai, prašykime Tėvą, kad leistų pažinti Jėzų per Šventąją Dvasią, kad mums paaiškintų šį slėpinį. (Vatikano radijas)