Pal. Jonas Paulius II: Šv. Kazimiero dorybėms skirti pagrindinę vietą kasdieniame gyvenime

Kai Lietuvos vyskupai Sovietinės okupacijos metais pirmą kartą atvyko į Romą su „ad limina“ vizitu, juos priėmė Jonas Paulius II, lenkas popiežius, kuris dabar, jau vos po kelių savaičių, balandžio 27 d. bus paskelbtas visuotinės Bažnyčios šventuoju. Vyskupų apsilankymas anuomet buvo neeilinis, nes įvyko po pusę amžiaus trukusios pertraukos nuo paskutinio oficialaus „darbo“ vizito, kai normaliai tokie vizitai rengiami kas penkerius metus. Galbūt 1983 metais vyskupų vizitas Vatikane kai kam galėjo atrodyti kaip stebuklingas įvykis; tuomet Bažnyčios struktūras ir veiklą Lietuvoje kieta ranka tvarkė Maskvos įgaliotiniai, totalitarinės sovietinės valdžios ir KGB pareigūnai. Reikšminga, kad tame pirmajame Romos vyskupų susitikime su Lietuvos Bažnyčios administratoriais – nes dėl sunkių to meto aplinkybių vyskupijas Lietuvoje valdė ne ordinarai, o apaštališkieji administratoriai - pagrindinis popiežiaus dėmesys buvo pastangos deramai atšvęsti Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventę. Popiežius, supratęs, kad jubiliejaus proga negalės nuvykti į Lietuvą, jubiliejų iškilmingai atšventė Romoje su Europos vyskupų konferencijų pirmininkais ir užsienio lietuviais, o paskui per Vatikano radiją dvasinėje vienybėje su Lietuvos Bažnyčia.

Minėto „ad Limina“ vizito metu Jonas Paulius II pasakė oficialią kalbą lotyniškai, pridūrė nuoširdžiausius linkėjimus lietuviškai, kuriuos netrukus išgirsite, užtikrino, jog jam gerai žinoma, kad vyskupai kasdienėje pastoracinėje tarnystėje neša „dienos ir kaitros naštą“ (Mt. 20,12) ir sunkumai, kuriuos sutinka, jam nėra paslaptis; kad nuo pat pirmosios popiežiavimo dienos jis seka Bažnyčios gyvenimą Lietuvoje su ypatingu dėmesiu ir tėvišku rūpesčiu.

Tai, ką pal. Jonas Paulius II pasakė Lietuvos vyskupams apie sekančiais (1984 m.) metais švęsimą šv. Kazimiero mirties penkių šimtmečių sukakties minėjimą tinka ir nūdienos lietuviams, Lietuvoje ir užsienyje. Jono Pauliaus II žodžius galima pavadinti gairėmis visam gyvenimui. Jonas Paulius II pažymėjo, kad Lietuvos vyskupų sudaryta trejų metų pasirengimo jubiliejui programa – pirmieji: Eucharistijai garbinti, antrieji: tyrumui ugdyti, tretieji: gerumui skleisti, yra tos dorybės, kuriomis pasižymėjo šv. Kazimieras. Popiežius pasakė: „Eucharistijos garbinimas, gyvenimo tyrumas, ypač jaunimo, gerumas ir brolių meilė turi užimti pagrindinę vietą lietuvių tautos kasdieniame gyvenime“. Beje, popiežius ir būsimas šventasis Jonas Paulius II pridūrė, jog tai ypač svarbu „tiems, kuriuos visa gyvenimo aplinka skatina nesidomėti dvasinėmis vertybėmis, arba jas visiškai atmesti“ (1983 balandžio 22 d.).

Jonas Paulius II ypatingai išskyrė rūpestį jaunimo ir šeimos gerove: „Vaikai yra Bažnyčios ir tautos ateitis. Šeimoje yra sutelktos ir būsimosioms kartoms kaip brangus palikimas perduodamos dorybės, dvasinės gėrybės, gražūs krikščionišku papročiai, kuriuos kaip kultūrinį ir dvasinį turtą yra išugdžiusi lietuvių tauta.“

„Šiais laikais, kada iš klaidingų doktrinų pusės šeimai gresia pasimetimo pavojus, sunku užtikrinti santuokos nesuardomumą ir šventumą. Sunku įtikinti tėvus, kad jie su pasiaukojimu priimtų vaikus kaip Dievo dovaną. Ir šiuos dalykus turi apimti jūsų sielovadinis rūpestis.“

Leidžiame įrašą iš archyvo: Jono Pauliaus II kalbos dalį, vyskupams pasakytą lietuviškai:

(Vatikano radijas)