Popiežius Pranciškus: man nepatinka „pranciškomanija“ ir idealizavimas

Popiežius Pranciškus suteikė dar vieną interviu, šį kartą italų dienraščiui „Corriere della Sera“, kuriame sau būdingu paprastumu atsakė į įvairius klausimus, lengvus ir sunkius, patogius ir nepatogius.

Pokalbį su Šventuoju Tėvu žurnalistas pradėjo nuo klausimo apie jo garsiuosius skambučius įvairiems žmonėms, kurie į jį kreipėsi laiškais ir kurie dažnai pirmą sekundę nepatiki, kad jiems skambina popiežius.

Skambinti žmonėms, pasak Pranciškaus, yra įprotis, kuris susiformavo Buenos Airėse. Žinoma, tuosyk buvo paprasčiau. Tačiau tai yra tarnystė, kurią jis jaučia iš vidaus. Bet nėra lengva ją vykdyti, turint galvoje didelį skaičių žmonių, kurie į jį kreipiasi. Bet, pavyzdžiui, jis mielai kas mėnesį paskambina aštuoniasdešimtmetei našlei, kuri prarado sūnų. „Ji yra laiminga, o aš elgiuos kaip kunigas. Man patinka“, - sakė popiežius.

Paklaustas apie santykius su Benediktu XVI, Pranciškus pasakė, kad popiežius emeritas tikrai nėra statula muziejuje. Prieš keliasdešimt metų atsirado vyskupai emeritai, kurių iki tol nebuvo. Šiandien tai jau yra institucija. Panašiai atsitiko ir su popiežiumi. Benediktas XVI yra pirmas popiežius emeritas ir galbūt bus kitų.

Benediktas XVI, pasak Pranciškaus, yra diskretiškas ir kuklus, tačiau kartu pasikalbėjus buvo sutarta, kad bus geriau, jei susitiks su žmonėmis, sudalyvaus vienoje ar kitoje ceremonijoje – kaip kad kardinolų konklavoje. „Kas nors galbūt norėjo, kad jis pasitrauktų į toli nuo Vatikano esančią benediktinų abatiją. Aš galvojau apie senelius ir jų išmintį, jų stiprinančius patarimus šeimai. Jie nenusipelnė senelių namų“, - sakė Pranciškus.

Paklaustas apie popiežiaus atsakomybę, Pranciškus sakė, kad ji nešama kartu ir atskirai. Viena vertus, popiežius turi daug patarėjų, kuriuos turi iš tikro, neapsimestinai išklausyti. Tačiau kai daro galutinį sprendimą, lieka vienas su savąja atsakomybe.

Pasakodamas apie Romos Kurijos reformą, popiežius sakė, kad prieš metus, per jo išrinkimą praėjusį kovą, jis neturėjo jokio reformų projekto. Jam buvo netikėtas šis vyskupijų pakeitimas. Tačiau pradėjęs valdyti, ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti tai, apie ką kalbėjo susirinkimuose kardinolai.

Paklaustas apie tai, kaip jaučiasi tarp žmonių ir kaip reaguoja į savo populiarumą, Pranciškus prisipažino, kad jam patinka būti tarp kitų, tačiau nenori „pranciškomanijos“, jam nepatinka ideologinės interpretacijos ir mitologijos apie popiežių kūrimas. Galbūt Froidas sakė, kad kiekvienas idealizavimas yra agresija. Pasak Pranciškaus, jis nenori būti vaizduojamas žvaigžde ar supermenu. Popiežius yra žmogus, kuris juokiasi, verkia, ramiai miega ir turi draugų, kaip ir visi.

Atsakydamas į klausimą apie lytinių išnaudojimų skandalus Bažnyčioje, Pranciškus pasakė, kad išnaudojimo atvejai iš tiesų pasibaisėtini, nes paliko tiek žaizdų. Benediktas XVI drąsiai pradėjo naują kelią ir Bažnyčia jame jau daug ką nuveikė, galbūt daugiau už kitus, skaidriai ir atsakingai. Tačiau ji vienintelė atakuojama, nors žinoma, kad daugiausia išnaudojimų atvejų įvyksta šeimos ir pažįstamų rate.

Kalbėdamas apie vargšų meilę, Pranciškus sutiko, kad Evangelija nesmerkia gerbūvio, tačiau smerkia gerbūvio kultą, tarnavimą turtui. Tiesa, kad globalizacija praturtino milijonus žmonių, tačiau tiek pat pasmerkė mirčiai iš bado, nes yra selektyvi.

Grįždamas prie šeimos temos, popiežius buvo įsitikinęs, kad Dievas duoda ženklus apie ją kalbėti. Šeima patiria gilią krizę: jaunuoliai mažai tuokiasi, daug šeimų subyrėjo, vaikai kenčia. Reikia atsakymo, kuris nebūtų paviršutinis ir kuris padėtų tikintiesiems. Kardinolų diskusijose buvo išreikšti įvairūs požiūriai, tačiau tai tik augina teologinį ir sielovadinį supratimą – nerimą keltų, jei nebūtų skirtingų požiūrių.

Panašaus gilaus supratimo reikia ir apie moteris Bažnyčioje, apie Bažnyčios moteriškąją dimensiją. Tiesa, kad moteris gali ir turi būti ten, kur priimami sprendimai Bažnyčioje, tačiau ir tokio funkcinio požiūrio nepakanka, kad eitum iš tiesų toli. (Vatikano radijas)