F. Lombardi SJ: Pranciškaus dėka labiau suvokiame, kad esame keliaujanti Dievo tauta

Ketvirtadienį sukanka pirmosios popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinės. Prieš metus, kovo 13-osios vakarą, šv. Petro bazilikos balkone pasirodė naujasis popiežius ir pasisveikino „Labas vakaras“, sukeldamas aikštėje buvusių žmonių entuziazmo protrūkį. Entuziastingas dėmesingumas popiežiaus Pranciškaus asmeniui nesumažėjęs ir šiandien, praėjus metams nuo jo išrinkimo. Visų pirma į tai atkreipė dėmesį Vatikano radijo ir Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ Popiežiaus išrinkimo metinių proga duotame interviu.

Svarbiausias dalykas šiais pirmaisiais metais yra tai, kad žmonės labai dėmesingi šiam popiežiui, kad jis juos traukia. Sakau „žmonės“, nes ne tik praktikuojantys katalikai, bet labai daug įvairių šio pasaulio gyventojų rodo ypatingą dėmesį šiam popiežiui, jo skelbiamai žiniai. Aš manau ir tikiuosi, - kalbėjo tėvas Lombardi SJ, - kad tai nuoširdus, iš širdies kylantis atsakas į Dievo gailestingumą, artumą ir meilę, kuri juos pasiekia per šį žmogų, Popiežių.

Ryškiausi, didžiausią įspūdį palikę pirmųjų pontifikato metų įvykiai, pasak t. Lombardi SJ, buvo pirmasis pasirodymas tikinčiųjų miniai iškart po išrinkimo. Giliai atmintin įstrigo ir kojų plovimas jauniesiems kaliniams praėjusių metų Didįjį ketvirtadienį. Gerai įsiminė taip pat popiežiaus Pranciškaus vizitas Lampedūzos saloje, o taip pat dalyvavimas Pasaulio jaunimo dienų renginiuose Rio de Žaneire. Šiais pirmaisiais pontifikato metais taip pat pasirodė programinis naujojo Popiežiaus dokumentas – apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium. Paminėtina ir vasario pabaigoje vykusi konsistorija.

Matome Bažnyčią kaip keliaujančią tautą. Jos dinamizmo iškėlimas turbūt ir yra didžiausia naujovė. Popiežius suteikė stiprų impulsą ir keliauja kartu su Bažnyčia, stengiasi kartu su ja vykdyti savo pašaukimą dabartinės žmonijos labui, stengiasi pasiekti pasaulio ir žmogaus gyvenimo periferijas. Ne kartą girdėjome jį kalbant, kad Bažnyčios ganytojai turi būti savo kaimenės priekyje, turi būti jos viduje, turi eiti jai iš paskos, turi padėti kaimenei eiti pirmyn, turi padėti jai susirasti kelią. Taip jis pats suvokia savo pašaukimą ir šitaip keliauti jis ragina visą Bažnyčią. Pranciškaus dėka visi labiau jaučiasi esą keliaujančios Dievo tautos nariai. Jis sugebėjo supurtyti čia pat arti esančius ir gal kiek apsnūdusius krikščionis, tačiau tuo pat metu žvilgsniu aprėpia ir esančius toli. Pasak t. Lombardi SJ, jis sugebėjo gana įtikinamai priminti, kad Dievui rūpi visi jo kūriniai, kad nė vieno žmogaus pasaulyje jis neužmiršta. Ši tiesa tai ne popiežiaus Pranciškaus išradimas. Tačiau jis savo charizmos dėka sugebėjo tai priminti daugeliui dabartinio pasaulio gyventojų. Dėmesys, kurio jis susilaukia, liudija, kad ši žinia žmones pasiekė. Visi esame keleiviai. Taip pat ir tie, kurie galbūt jautėsi nurimę, stabiliai įsitvirtinę savo būsenoje, dabar jaučiasi labiau įtraukti į didžiąją misiją. Ir tai labai svarbu. (Vatikano radijas)