Popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje pradėjo „24 valandas Viešpačiui“
Penktadienio pavakare popiežius Pranciškus vadovavo Atgailos pamaldoms, kuriomis buvo
pradėtos „24 valandos Viešpačiui“ – paties Šventojo Tėvo pasiūlyta Gavėnios maldinga
praktika, į kurią įsijungti buvo pakviestos visos vyskupijos. Popiežius pasiūlė prieš
ketvirtą Gavėnios sekmadienį visą parą, pradedant penktadienio vakaru, skirti susitaikinimui
su Viešpačiu, jo gailestingumo apmąstymui. Tikimasi, kad tokios pačiame Gavėnios vidury
švenčiamos atgailos pamaldos taps kasmetine tradicija visoje Bažnyčioje.
*
* *
Gavėnios metu Bažnyčia, Dievo vardu, kartoja raginimą atsiversti, -
pardėjo homiliją popiežius Pranciškus. Atsivertimas nesiriboja viena akimirka ar vienu
metų laikotarpiu, bet turi virsti įsipareigojimu visam gyvenimui. Kas iš mūsų gali
sakyti, kad jis nėra nusidėjėlis? Niekas. Visi esame nusidėjėliai. Apaštalas Jonas
rašo: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse
tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų
mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jn 1,8-9). Tai vyksta šiose pamaldose
ir per visą šią Atgailos parą. Dievo Žodis, kurio klausėmės, kalba apie du esminius
krikščioniško gyvenimo elementus.
Pirmasis: Apsivilkti nauju žmogumi. Naujas
žmogus, „skurtas pagal Dievą“ (Ef 4,24) gimsta per Krikštą, kur jis gauna paties Dievo
gyvybę, tampa jo vaiku, yra įjungiamas į Kristų ir į jo Bažnyčią. Šis naujas gyvenimas
leidžia kitokiomis akimis žiūrėti į pasaulį, nebūti blaškomiems nesvarbių, ilgai netveriančių
dalykų. Esame kviečiami atsisakyti nuodėmingos elgsenos ir žiūrėti į esmę. „Žmogus
daugiau vertas dėl to, kas jis yra, negu dėl to, ką jis turi“ (Gaudium et spes 35).
Štai
kur skirtumas tarp nuodėmės pažeisto ir malonės apšviesto gyvenimo, - kalbėjo Šventasis
Tėvas Atgailos pamaldų homilijoje. Atsinaujinusio žmogus darbai geri: jis visada kalba
tiesą ir vengia melo, nevagia, bet tuo, ką turi, dalijasi su kitais, ypač su tais,
kam labiausiai reikia, nepasiduoda pykčiui, nuoskaudoms ar kerštui, bet yra nuolankus,
didžiadvasis, visada pasiruošęs atleisti, neapkalba kitų žmonių, nekenkia jų geram
vardui, visur mato gerąja pusę. Tai ir yra „apsivilkti nauju žmogumi“.
Antrasis
elementas, - sakė Pranciškus, - „pasilikti meilėje“. Jėzaus Kristus meilė niekada
nesibaigia nes ji yra paties Dievo gyvybė. Ši meilė nugali nuodėmes ir suteikia jėgų
keltis ir pradėti iš naujo. Mūsų Tėvas niekada nepavargsta mylėti ir jis nepaliauja
žiūrėti į kelią, laukdamas kol sugrįš klystkeliais nuėjęs sūnus. Galime kalbėti apie
laukiančio Tėvo viltį. Jis ne tik palieka praviras duris, bet laukia. Jis nevargsta
mylėti ir antrojo sūnaus, kuris, nors ir pasilikęs namuose, nemoka džiaugtis Tėvo
gailestingumu. Dievas yra meilės šaltinis, o Jėzus Kristus mus kviečia mylėti jo pavyzdžiu:
„Kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34). Nuo krikščionių
sugebėjimo mylėti priklauso jų kaip Kristaus mokinių patikimumas pasaulyje. Meilė
negali būti uždaryta savyje. Meilė pačia savo prigimtimi yra atvira, ji skleidžiasi,
yra vaisinga, gimdo vis naują meilę.
* * *
Baigęs homiliją popiežius
Pranciškus klausė kelių žmonių išpažinčių. Šv. Petro bazilikoje pasibaigus pirmajam
„24 valandų Viešpačiui“ momentui, pamaldos buvo tęsiamos keliose Romos miesto centro
bažnyčiose. Uždarymas – šeštadienio vakarą Šventosios Dvasios bažnyčioje netoli Vatikano,
kuri yra Romos vyskupijos Dievo gailestingumo šventovė. (Vatikano radijas)