Balandžio "Artuma"

Ar žinote, kad Dievas, duodamas Dešimt įsakymų, vienu iš jų ir pats mums įsipareigojo? Už šio įsakymo laikymąsi Jis pažadėjo ilgą gyvenimą ir sėkmę, išvadavimą iš nelaimių, maldų išklausymą, vaisingumą, turtingumą, iš vaikų kylantį džiaugsmą ir nuodėmių atleidimą. Norėtumėte? Ką daryti, kad tai įgytume? Ogi gerbti savo tėvą ir motiną!

Tad ką iš tiesų reiškia šis įsakymas? Kaip gerbiame savo tėvus ir/ar vyresniuosius ir jų negerbiame? O kaip gerbti tėvus, kurie, atrodytų, nenusipelnė pagarbos? Kaip ugdyti vaikų pagarbą tėvams? Ar mes, suaugusieji, galime vienpusiškai reikalauti iš savo vaikų pagarbos?

Apie tai ir svarsto balandžio „Artuma“. Ir netikėtai šio numerio autoriai, visai nesusitarę, beveik vienu balsu tvirtina: pagarba tėvams pirmiausia kyla iš... pagarbos vaikams! Juk tikrai sunku tikėtis, kad vaikai savaime gerbs tėvus ir visus suaugusius, jei patys nebus gerbiami.

Giliau ir toliau skaitytoją ves žurnale primenamas Jėzaus mokymas apie IV įsakymą – atleisti tėvams ir juos... paleisti, per tai atrasti už viską didesnę Dievo meilę iki galo.

Balandžio „Artumoje“ paliečiami su pagarba neišvengiamai susiję klusnumo, autoriteto klausimai, rašoma apie kunigų tėvus ir motinas, kaip jie sugeba gerbti vaikų pasirinkimus.

Numerio aktualijose – apie šaltąjį karą prieš santuoką, apie „balsą už gyvybę“, kurį raginama atiduoti, idant Seimas irgi pagaliau taptų gyvybės gynėju ir įstatymu apgintų dar negimusią gyvybę.

Per Atvelykį, Dievo Gailestingumo sekmadienį, Bažnyčia skelbs šventaisiais popiežių Joną Paulių II ir mums mažiau pažįstamą Joną XXIII – vadintąjį „geruoju popiežiumi, geruoju tėveliu“. Jis taip sakė: „Kiekvienas gali tapti popiežiumi, tai įrodo faktas, kad juo tapau aš.“ Tai jis ne tik pradėjo Vatikano II Susirinkimą, bet ir „kanonizavo“ gerumą ir, kaip jam dabar iš dangaus turbūt atrodo, pats bus netyčia kanonizuotas. Šioje „Artumoje“ rasite visą puokštę linksmojo popiežiaus sąmojingų pasisakymų – žiedelių, kurių lietuviškai niekur kitur nerasite.

Džiugaus Jums perėjimo iš nuodėmės vergovės (taip pat ir nepagarbos) į Dievo dovanojamą laisvę. Švęskime Velykas, kurios „yra ne tik Jėzaus Prisikėlimo šventė (sekmadienis), bet mirusio, palaidoto ir prikeltojo Viešpaties Didysis Perėjimo Tridienis, prasidedantis Didžiojo ketvirtadienio vakarą“. Šis „džiūgavimas teišsilieja į Velykų oktavą – aštuonias dienas tarsi vieną“. Švęskime tą pergalės prieš nuodėmę džiaugsmą!

„Artumos“ redakcija