Dviejų popiežių kanonizacija: kard. A. J. Bačkio atsiminimai apie Gerąjį popiežių
Joną
Gerasis popiežius Jonas, sušaukęs ir pradėjęs Vatikano II Susirinkimą, popiežiavo
trumpai: nuo išrinkimo 1958 iki mirties 1963 metais. Paskutinieji gyvenimo mėnesiai
buvo paženklinti fizinės kančios. Popiežius žinojo, kad sunkiai serga, ligos simptomai
jau buvo regimi, kuomet kovo 7 privačioje audiencijoje priėmė Sovietų Sąjungos lyderio
Chruščiovo dukrą su žentu, balandžio 11 pasirašė garsiąją encikliką „Pacem in Terris“
ir gegužės 11 dieną priėmė Italijos prezidentą, įteikusį Balzan premiją už popiežiaus
nuopelnus pasaulio taikai. Jonas XXIII paskutinį kartą pasirodė viešai 1963 gegužės
23 d., Šeštinių vidudienį, kai iš savo namų su maldininkais Šv. Petro aikštėje sukalbėjo
„Dangaus karalienės“ maldą. Po kelių dienų prasidėjo popiežiaus Roncalli agonija.
Pasklidus žiniai apie gęstančią Šventojo Tėvo gyvybę daug žmonių iš visos Romos ir
Italijos plūdo į Šventojo Petro aikštę melstis už popiežių. Tarp jų buvo ir kardinolas
Audrys Bačkis, tuomet jaunas kunigas, Romoje besiruošiantis bažnytinės diplomatijos
tarnystei. Štai kaip būsimą šventąjį popiežių Joną prisimena Vilniaus arkivyskupas
emeritas Audrys Bačkis: