Arkivyskupas Marini: Jonas Paulius II šventas todėl, kad nepaprastu būdu darė paprastus dalykus!

Tik labai nedaug popiežių Joną Paulių II iš labai arti lydėjusių žmonių gali pasidalyti įspūdžiais apie šio žmogaus šventumą. Vienas iš jų yra italas arkivyskupas Piero Marini. Jis per visą Jono Pauliaus II pontifikatą buvo popiežiaus liturginių apeigų patarnautojas, vėliau tapęs jų vadovu. Arkivyskupas būsimą popiežių matė kelis kartus lankydamasis Lenkijoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir jau tada jam atrodė, kad Krokuvos ganytojas Karolis Wojtyla, labai ganytojiškas, arti žmonių esantis vyskupas, primenantis Vatikano II Susirinkimo apibrėžtą ganytojo įvaizdį, žmonėms artimo ganytojo. Palyginimui arkivyskupas panaudojo popiežiaus Pranciškaus išsireiškimą: Jonas Paulius II atrodė kaip ganytojas, kuris gerai pažįsta avis, kuris tikrai atsiduoda jomis. Arkivyskupą Marini, dabar Eucharistinių tarptautinių kongresų komiteto pirmininką, būsimų dviejų popiežių kanonizacijos proga pakalbino Vatikano radijo italų programos redaktorius.

Arkivyskupas pripažino, jog pamąstydavo apie Jono Pauliaus II šventumą jam popiežiaujant, ypač tais momentais, kai matydavo popiežių giliai pasinėrusį maldoje, prieš Mišias ir po jų. Tačiau mintys apie šventumą kilo per beatifikaciją, paskelbus palaimintuoju, kai iš laiko atstumo ryškėjo Jono Pauliaus II būdas, ryškus bendravime su žmonėmis, pasakojo buvęs lenko popiežiaus patarnautojas. Jis įsidėmėjo, kaip pontifikato inauguracijos Mišioms pasibaigus naujasis popiežius nuėjo nuo altoriaus prie žmonių, o ceremonijų vadovas bandė popiežių sustabdyti.

Beatifikacija leido prisiminti koks jis iš tikrųjų buvo, kaip mokė, taip pat kunigams ir vyskupams primindamas tai ką mokė Susirinkimas, jog šventaisiais tampama ne kažką nepaprasto darant, tačiau gerai atliekant pareigas. Taip pat, regis, Jono Pauliaus II šventumas atsiskleidė ne „pirmūno žygdarbiais“, o susiklostė iš kasdienio gyvenimo, į kurį Viešpats jį pašaukė pirmiausiai Krokuvoje, paskui per visą pontifikatą kaip visos Bažnyčios vyskupą. Jis nepaprastu būdu darė paprastus dalykus!

Malda Jonui Pauliui II buvo savaime suprantamas dalykas. Jis be jokios žmonių baimės galėjo melstis viešai, nes tikėjo maldos galia. Malda jam reiškė leidimąsi į glaudų asmeninį ryšį su Dievu. Ne kartą kelionėse sustabdydavo automobilį, kad galėtų ramiai perskaityti brevijoriaus valandas. Maldai Jonas Paulius II skyrė pirmutinę vietą.

Palaimintasis popiežius pasižymėjo drąsa, gilių įsitikinimų drąsa. Tai buvo ryšku Agridžente, Sicilijoje, kai garsiai smerkė mafiją drąsiu balsu, kuris drauge gąsdino. Tas pats buvo Varšuvoje, kai gynė gyvybės šventumą. Ne kartą Jonas Paulius II pasakė: „Esu kaip gerasis popiežius, artimas žmonėms, mielas santykiuose su jais, tačiau kai tenka ginti principus pasikeičiu!“. Ginti gyvybę buvo vienas iš gyvenimo principų, kuriuos Jonas Paulius II drąsiai gynė, pažymėjo arkivyskupas Piero Marini. (Vatikano radijas)